Tikra biomedicinos mokslų revoliucija? Trys studijos rodo, kad naujas gydymo būdas tiesiog triuškina bet kokios formos vėžį  (2)

Pagydyti bet kokią ligą yra sudėtinga, ar tai būtų pjautuvo formos ląstelės, ar ŽIV. Šia prasme itin liūdnai yra pagarsėjęs vėžys, kuriuo įvardijama maždaug 200 skirtingų biologinių sutrikimų. Tačiau pastaraisiais metais dėl mokslo pažangos ir inovatyvių gydymo metodų vėžiu sergančių žmonių galimybės išgyventi didėja.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Trys naujos studijos, pasirodžiusios žurnaluose „eLife“, „Cell Cycle“ ir „Oncotarget“, užsimena apie metodą, kuris vieną dieną gali padėti išgydyti bet kokios formos vėžį, rašo iflscience.com.

Šią techniką gana dramatiškai aprašė Šiaurės vakarų universiteto mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius Marcusas Peteris. Savo pranešime jis aiškino, kad tai bus tarsi vėžio savižudybė: „jis save nudurs, nusišaus ir nušoks nuo pastato vienu metu“.

„Jis negalės išgyventi“, - entuziastingai pridūrė jis. Taigi, kas tai per atradimas?

Pirma, reikia turėti galvoje, kad vėžys yra nesustabdomas ląstelių dalijimasis ir augimas, kurį sukelia genetiniai pažeidimai. Tai blogai funkcionuojanti biologinė programa, kuri, pasirodo, yra itin primityvi ir labai seniai galėjo atlikti savisaugos funkciją prieš kokią nors senovinę ligą.

Tai, ko trūksta šiai programai, yra „naikinimo jungiklis“ – tam tikra komanda, kuri sustabdytų ląsteles nuo begalinio dalijimosi. Šis jungiklis yra būtent tai, ką identifikavo M. Peteris ir jo kolegos.

Išanalizavę žmogaus genomą, jie aptiko kelias sekas, kurios elgėsi gana keistai, kai mokslininkai iš DNR jas konvertavo į RNR – paprastesnę biologinės „duomenų saugyklos“ formą, kuri, kaip manoma, susiformavo prieš DNR.

Šias RNR gijas, vadinamas mažosiomis RNR, mokslininkai buvo identifikavę jau anksčiau. Jos yra žinomos, nes, užuot padėjusios genams daryti įtaką organizmui, jos aktyviai slopina geną, iš kurio buvo transformuotos.

Tačiau M. Peterio komandos izoliuotos RNR gijos ne tik slopina savo originaliuosius genus, bet ir aktyvuoja tą patį procesą vėžinėse ląstelėse, kai būna į jas įterpiamos – tai nulemia panašus genetinis slopinimo mechanizmas.

Komanda neaptiko jokių šios taisyklės išimčių, ir bet kokios vėžinės ląstelės, kurias jie tikrino, sunaikino pačios save. Maža to, bėgant laikui, vėžys taip ir nesugebėjo pasipriešinti RNR, o tai, pasak komandos, pavyko pasiekti pirmą kartą pasaulyje.

Komanda laikosi nuomonės, kad šis naikinimo jungiklis gyvuoja dar nuo tada, kai daugiau kaip prieš 2 mlrd. metų atsirado pirmieji daugialąsčiai organizmai. Jei jis nebūtų egzistavęs, tuomet vėžys jau seniai būtų išnaikinęs sudėtinius sutvėrimus. Deja, ilgainiui – veikiausiai dėl to, kad imuninė sistema labiau adaptavosi prie infekcijų – daugybė gyvūnų parardo galimybes naudotis šiomis RNR gijomis.

Šis tyrimas galiausiai iškelia mintį, kad žmonių organizmuose įmanoma iš naujo aktyvuoti šį naikinimo jungiklį ir potencialiai įžengti į naują chemoterapijos amžių. Bandymai su žmonėmis dar yra tolima ateitis, tačiau vienas iš minėtos komandos tyrimų atskleidžia, kad vėžiu sergančios pelės organizme šios RNR gijos pražudė didžiąją dalį vėžio, nepadarydamos jokios žalos pačiai pelei.

Žinoma, vėžys yra daugiagalvis siaubūnas, kasmet nusinešantis milijonus žmonių gyvybių. Įvairiausi gydymo metodai priklauso tiek nuo vėžio rūšies, tiek nuo pačių pacientų. Pagydyti kai kurias vėžio formas padeda ankstyva diagnozė, o kai kurios onkologinės ligos netgi šiandien sunkiai pasiduoda gydymui.

Chemoterapija kelia baimę dėl sunkių šalutinių poveikių ir netgi gimstanti genų inžinerijos imunoterapija, kovai su vėžiu išprovokuojanti paties organizmo gynybinius mechanizmus, nėra be šalutinių poveikių.

Dabar įsivaizduokite, kad ši RNR technika efektyviai gydo bet kokios formos žmogaus vėžį, nepadarydama žmogui didesnės žalos. Tai būtų vaistas nuo visų onkologinių susirgimų, tikra biomedicinos mokslų revoliucija.

„Mūsų atradimai gali būti ardantys“, - teigė M. Peteris.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(101)
(6)
(95)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: