Praėjusių metų pabaigoje „Ikea“ sukūrė labai jau netradicinę žurnalams skirtą reklamą: ji ragino moteris reklamą apšlapinti, kad jos pamatytų nuolaidą naujagimio lovelei, rašo „The Verge“.

Pirmoji tokia reklama praėjusią savaitę publikuota švediškame žurnale „Amelia“ – ji sukėlė nemenką sujudimą ir patraukė žiniasklaidos dėmesį. Reklamos gamyboje panaudota technologija yra šiek tiek panaši į tą, kuri taikoma įprastuose nėštumo testuose. Tačiau yra tiek tobulesnė, kad gali tapti naujų, geresnių diagnostikos įrankių įvairioms būklėms nustatyti pagrindu.

Reklamos veikimo principas yra toks: moteris nusišlapina ant žurnalo lapo, o šlapimas ištirpina raudonus dažus, pagamintus iš aukso nanodalelių. Taip yra dėl to, kad nanodalelės yra padengtos antikūnais, kurie jungiasi prie tam tikro hormono hCG, esančio nėščių moterų šlapime. Dėl specialios popieriaus dangos – kito antikūno, besijungiančio prie hCG – raudonieji dažai prikimba prie žurnalo lapo ir jau per kelias minutes išryškėja lovelės sumažinta kaina.

Ne, tai nereiškia, kad besilaukiančios moterys, norinčios lovelę įsigyti pigiau, turi neštis apšlapintą žurnalą į „Ikea“ parduotuvę. Tai tik priminimas, kad 995 kronas (101 eurą) kainuojančią lovelę „Ikea Family“ nuolaidų programos dalyviai gali įsigyti už 495 kronas (50,5 eurų).

„Ši reklama nėra nė kiek „bjauresnė“, nei įprastinis nėštumo testo atlikimas“, – sakė reklamos agentūros „Åkestam Holst“ vadovai Evelina Rönnung ir Hugo Wallmo.

Paprastuose nėštumo testuose, kurių galima įsigyti vaistinėse, taip pat yra spalvą keičiančių juostelių – jos nusidažo, jeigu testo priemonė yra suvilgoma nėščios moters šlapimu, kuriame yra hCG. Bet žurnalinės reklamos plotas yra apie 100 kartų didesnis nei įprastinio nėštumo testo, tad reklamos kūrėjams teko gerokai pakoreguoti technologijas. „Kai išbandėme standartines medžiagas, panašias į tas, kurios naudojamos įprastiniuose šiandieniniuose nėštumo testuose, teksto paraudonavimo teko laukti beveik valandą, be to, pakitusios spalvos tekstas buvo labai sunkiai įskaitomas“, – sakė Švedijos medžiagotyros įmonės „Mercene Labs“ produktų vadybininkas Jonas Hanssonas.

Taigi, šios įmonės, kuriančios įvairias medžiagas – nuo naudojamų grindų dangoje iki kompiuterių lustų komponentų – pradėjo ieškoti kitų variantų. Ilgainiui J.hanssonas su kolegomis atrado juos tenkinantį kelių sluoksnių medžiagų rinkinį. Vieną sluoksnį sudaro popierių primenanti medžiaga su stambiomis poromis (ji užtikrina greitą šlapimo išsklidimą po visą reklamos plotą). Tame pačiame sluoksnyje prijungti ir antikūnai, besijungiantys su hCG hormonu ir užtikrinantys, kad reklamos lape taps matoma sumažinta lovelės kaina. Iš viršaus ir apačios šis sluoksnis buvo padengtas plonais, lanksčiais sluoksniais medžiagos, kuri nuo nevaldomo šlapimo išsklidimo apsaugotų visą likusį žurnalą. Anot J.Hanssono, toks „sumuštinis“ leido pagaminti tokią reklamą, kuri neišsiskirtų iš blizgių žurnalo lapų ir neatrodytų kaip kietas plastikinis įdėklas.

J.Hanssonas su kolegomis šios reklamos kūrimo darbų pagrindu dabar kuria naujovišką sintetinį popierių, kuris būtų naudojamas tam tikrų širdies ligų medicininėje diagnostikoje. Pavyzdžiui, klinikinėje aplinkoje vien pagal tokius simptomus, kaip krūtinės skausmas, labai sudėtinga diagnozuoti miokardo infarktą. Tačiau jeigu, tarkime, greitosios pagalbos automobilyje dirbantys paramedikai turėtų įrankį, kuris leistų aptikti tam tikrus kraujo plazmoje esančius biologinius žymeklius, jie galėtų greitai nustatyti paciento blogos savijautos priežastį. Tai leistų nedelsiant imtis miokardo infarkto gydymo – skubūs veiksmai šiuo atveju yra itin svarbūs siekiant užtikrinti paciento išgyvenimą ir tolesnę gerą gyvenimo kokybę.

„Vienas iš šios technologijos tikslų yra sukurti kažką tokio paprasto, kaip nėštumo testas, tačiau skirto kitais būdais labai sunkiai diagnozuojamoms ligoms, nes reikalingas kur kas didesnis tikslumas“, – sakė J.Hanssonas.

Žinoma, tokių medicininių įrankių nereikėtų tikėtis atsirandant jau tučtuojau – net ir sukūrus naują sintetinę medžiagą reikės atlikti ilgai trunkančius laboratorinius bei klinikinius bandymus prieš pradedant ją naudoti realiomis sąlygomis. Tačiau, anot J.Hanssono, galimybės yra jaudinančios. O viskas prasidėjo nuo to, kas galėjo pasirodyti kaip pokštas.

Komentarai ()