Nusakyti, kas yra mirtis, yra gan sunku. Kai sustoja širdis, žmogus laikomas mirusiu, tačiau tai ne visada yra tiesa.

Kai miršta žmogaus smegenys, nebefunkcionuoja smegenų kamienas, bet prijungti aparatai gali varinėti kraują ir taip palaikyti gyvybę. Būna, kad sustojus širdžiai, bet laiku atlikus dirbtinį kvėpavimą, žmogus atsigauna.

Medikams sudėtinga apibrėžti mirtį, ypač todėl, kad niekas nežino, kas atsitinka žmogui mirus.

Nauji tyrimai atskleidė daugiau faktų – vieno paciento smegenys funkcionavo net praėjus 10 minučių po mirties. Tyrimo rezultatai buvo parašyti leidinyje „The Canadian Journal of Neurological Sciences“.

Vakarų Ontarijo universiteto Kanadoje mokslininkai ištyrė, kas vyko, intensyviosios terapijos skyriuje mirus keturiems pacientams. Visiems buvo prijungti gyvybę palaikantys aparatai ir tyrėjai stebėjo jų smegenų veiklą – atliko elektroencelografinį tyrimą. Paskui aparatus išjungė.

Vos išjungus aparatus, trys pacientai neberodė jokių gyvybės ženklų, o ketvirto paciento smegenys siuntė panašias bangas kaip miegant, jos vadinamos delta bangų protrūkiais.

Tyrimas buvo labai nedidelis, stebėti tik keturi pacientai ir tik vieno iš jų smegenys rodė tokią veiklą.

Tyrėjai pabrėžė – tyrimo rezultatai teikia nedaug informacijos, bet jie neatmeta tikimybės, kad mirtis – kiekvienam žmogui unikali patirtis. Tokią išvadą mokslininkai daro, nes keturių pacientų smegenų veikloje prieš ir po mirties buvo mažai panašumų.

2011 m. Nyderlandų Radboudo universiteto mokslininkai tyrė žiurkių, kurioms buvo nukirstos galvos, smegenų veiklą. Praėjus maždaug minutei, užfiksuoti staigūs smegenų impulsų pliūpsniai, vadinami mirties bangomis. Tai rodo, kad širdis ir smegenys nebūtinai miršta tą pačią akimirką.

Vadinamųjų mirties bangų nepastebėta keturių minėtų pacientų atveju, kita vertus, jiems nebuvo nukirstos galvos.

2016 m. dviejų tyrimų metu buvo stebimi ką tik mirusių žmonių kūnai. Paaiškėjo, kad dar kelias dienas po mirties funkcionavo 1 000 genų. Keisčiausia tai, kad tų genų veikla po mirties nelėtėjo, o priešingai – aktyvėjo.

Medicinai įdomūs tokio pobūdžio tyrimai, kadangi gali būti naudingi organų persodinimo operacijoms. Taip pat gali padėti suprasti, kas vyksta su kūnu, kai žmogus miršta. Galbūt tai padidintų medikų šansus atgaivinti žmones po praktiškai mirtinų nelaimių.

Šiaip ar taip, Kanados tyrėjų komanda pabrėžė – jie negali paaiškinti, kas vyko jų tyrimo metu. Galimas dalykas, kad dėl žmogaus veiksmų ar prietaiso netikslumo buvo parodyta neteisinga smegenų veikla, kita vertus, tyrėjai žino, kad įranga veikė tiksliai ir joks žmogus nebuvo prisidėjęs.

„Atlikus tolimesnį elektroencelografinį tyrimą, atjungus gyvybę palaikančius aparatus, medicininiu, etiniu ir teisiniu požiūriu būtų įnešta daugiau aiškumo į organų atidavimą (transplantacijai) po smegenų mirties“, – teigė tyrėjai.
 

Komentarai ()