Kiek laiko išgyventumėte gerdami tik alų ir kas galiausiai jus pražudytų? Pasirodo, alus gali kurį laiką palaikyti jūsų gyvybę ir mirtumėte ne nuo apsinuodijimo alkoholiu

Nava dabar visi prades visai nebepirkti maisto produktu, juk alus kurkas pigesnis nei maistas . Kiek teko girdeti rusijoje alus priskiriamas prie maisto produktu, tikriausiai nebereikalo.

Kažkaip pasidarė madinga neskirti kalorijų nuo kilokalorijų... Straipsnyje kalba apie 1000 kartų mažesnius energijos vienetus "Per dieną jums reikia maždaug 2000 kalorijų" - turu būti kilokalorijų (kcal). 2000 kalorijų turi 5ml alaus!

Naminis alus tikiu, kad sveikas, jai pagamintas tradiciniu būdu iš salyklo, nenaudojant mielių, cukraus, karamelės ir kitokių preparatų pagreitinancių reakciją. Tik tokio alaus legaliai gauti neįmanoma

Kaip pagaminsi alų, ar apskritai alkoholį, be mielių pagalbos? Mano žiniomis mielės, kurių veislių yra gyvas galas, ir yra tas stebuklingas žvėrelis, kuris cukrų, kurių irgi yra įvairių rūšių, verčia į alkoholiu, CO2 ir toliau jau įvairiai (priklauso nuo mielių, cukrų, temperatūros ir t.t.). Tai tradiciškai cukrus vandeny atsiranda salinant salyklą ir taip sutveriant misą, savo ruožtu salykle juo pasiverčia krakmolas daiginant grūdus. Tai kai naudojamas salyklas papildomai dėti cukraus aišku nebūtina, bet kaip priversti misą rūgti be mielių?

Turiu pastabų dėl aludarystės. Vienoje viduramžius rekonstruojančioje šventėje lankiausi aludario Ramūno Čižo paskaitoje, kur kaip tik ir pasakojo apie aludarystę. Pabandysiu prisiminti ir trumpai viską paaiškinti. Taigi kai iš daiginto salyklo gauname salsvą alaus misą, ją reikia fermentuoti ir gauti alkoholį. Tam reikia specialių alaus mielių, kurios yra grybelis. Tačiau salsvoje misoje gali užsiveisti ir visiškai nepageidaujamos puvimo bakterijos. Reikia sukurti tokią terpę, kurioje galėtų gyventi mielės ir negalėtų gyventi puvimo bakterijos. Tam tikslui į misą dedami apyniai, kurių kartumas užmuša puvimo bakterijas ir leidžia išgyventi mielėms. Taigi vykstant fermentacijai, mielės sueikvoja misoje esantį cukrų ir pagamina alkoholį. Deja, kai alkoholio koncentracija viršija tam tikrą konkrečios mielių rūšies toleruojamą lygį, mielės žūsta ir fermentacija baigiasi. Norint gauti dar stipresnį alų, tolesnei fermentacijai galima naudoti kitokių rūšių mieles, pavyzdžiui vyno mieles. Taip pakopiškai fermentuojant įmanoma natūraliai gauti kone 20% stiprumo alų - čia jau beveik kaip silpnas brendis bus, bet brendžiu galima vadinti tik distiliuotą ir ąžuolo statinėse brandintą gėrimą. Kita vertus, tokio stipraus alaus gamyba užtruks ilgai, jis bus brangus ir ne visiems įperkamas, taigi neapsimokės tokio gaminti. Tai tiek.

O tai su virškinimu neprasidėtu problemos? Kasdien vartojant po 5 litrus alaus, tikriausiai jau po mėnesio skrandyje atsivertu opa.

Kai turiu problemu su skrandziu tai kaip tik alaus isgeriu ir susivirskina viskas

Taaaaip... einu „pavalgysiu“ ko nors prieš miegą.. porciją arba dvi

Tai tame esmė, kad nuo alkoholio išsiskiria skrandyje rūgštis. Tai čia kasdien geriant alų ant tuščio skrandžio ir nevalgant jokio maisto, labai greit atsirastu skyle skrandyje, dėl kurios galima nukraujuoti. Įdomu kaip reaguotu kiti virškinimo organai, prie tokios alaus dietos.

Alus, kiti putojantys labiausiai skrandį ėda dėl angliarūgšties. 5 litrai alaus plius dar vandens gausiai per dieną turėtų inkstus atjungt mygom.

Čia gal kaip duonos reklamose - "be pridėtinių mielių", ala Lambic alus, kurio gamybai mieles atneša vėjas :)

6 litrai skysčių per parą – čia tipo daug? Dirbdamas tarp 10 pilnai apkrautų „serverių“, po 4 bambalius skysčių per parą ramiai išgurkšnodavau ir išprakaituodavau – ir tai neskaitant normalaus maisto ir gėrimų. O jei tas alus kokių 3% birzgaliukas, tai 180 ml alkoholio kepenys per ~11 valandų suskaido. Čia įprasta vidutiniško alkoholiko dozė – kaip pustrečio bambalio arba nepilnas puslitris šnabės. Nuo tiek per pusmetį net cirozės neįmanoma įsivaryt.