Paprastas ir skanus būdas, kaip sumažinti uždegimus, širdies nepakankamumo bei infarkto riziką ir pagerinti smegenų neuroplastiškumą

Jei jau lyginam tokius dalykus, tai galiu patarti nevartoti deguonies. Mat patekęs į organizmą deguonis sukelia oksidacinį stresą ir nužudo žmogų per 70-80 metų.

O kad mėsa (išskyrus gal tik žuvį) padėtų palaikyti normalų HDL/LDL balansą, tai čia daugiau iš fantastikos srities.

O žuvis - ne mėsa? Aišku, čia vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, ir veganai gali vartoti pistacijas, linų sėmenis ir dėl to neturėti jokių problemų. Tam tikra prasme netgi geriau, nes nekyla mėsos persivalgymo pavojus. Bet čia jau reikia specialiai domėtis ir rūpintis tais produktais, todėl ne kiekvienas gali tapti veganu (bent jau sėkmingai). Gerai argumentuoji, UTF16, bet mes kalbam apie skirtingas dietas. Aš lyginu žmogų, saikingai derinančius mėsos, daržovių, vaisių porcijas su visišku veganizmu. O tu kritikuoji žmones, kurie valgo mėsą vos ne kiekvieną dieną.

Jei pasidomėsi cholesterolis yra skirstomas į dvi grupes vienas kuris kenkia ir kitas kuris žmogaus organizmui yra būtinas. Aš niekad nesupratau veganų. Nu kokio velnio kimšt tik žoles ir vaidint, kad aš sveikuolis? Kliedesiai kad mūsų protėviai buvo žolėdžiai. Ką pirmykštis žmogus visad gaudavo riešutų? Įvairiausių rūšių daržovių? Kad pakankamai aprūpintų organizmą mikroelementais ir vitaminais? Žiemom grauždavo tikriausiai žieves? Taip aš sutinku sėdintį darbą dirbantiems žmonėms reik mažiau valgyt mėsos, nereikalingas didelis kiekis energijos, bet nualint organizmą dėl nesąmonių tikrai nepritariu. Kiek tekę bendraut su veganais tai ne vienam stogas pavažiavęs, tikriausiai negauna organizmas reikalingų maistinių medžiagų, kurios yra mėsoje ir pradeda silpt. Aš suprantu jei dėl kažkokių ligos priežasčių negali valgyt mėsos tai ką darysi, bet dar dėl mados ar nežinau kaip pavadint durnumo, išmest iš valgiaraščio tai ką mūsų protėviai pastoviai valgydavo ir bandyt tai atstot kažkuo kitu... na gaila man jūsų... Koks tolkas taip apsunkint sau gyvenimą?

Kodėl jūs veganai jaučiatės pačiais protingiausiais ir visažiniais?

Nėra tokios mitybos, kur nereikia rūpintis kažkokiais produktais. Vienintelis aspektas, kuo veganizmas skiriasi nuo mėsa pagrįstos mitybos, yra būtinybė suvartoti šaukštą maistinių mielių per dieną. Visa kita – įprasti dietologiniai pagrindai: kuo įvairesnis maistas, kuo mažiau perdirbtų produktų, kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių ir pan. Tu jau pats sakai, kad galima mėsos nevalgyti kiekvieną dieną („Aš lyginu žmogų, saikingai derinančius mėsos, daržovių, vaisių porcijas su visišku veganizmu. O tu kritikuoji žmones, kurie valgo mėsą vos ne kiekvieną dieną“). Tai koks būtų tas optimalus dažnumas? Kartą per dvi dienas? Per tris? Per savaitę? Kuo toks retas vartojimas iš esmės skirsis nuo jokios mėsos vartojimo apskritai?

Skiriasi tuo, kad mėsa galima drąsiai vartoti ir gauti pakankamą kiekį seleno, cinko, B12, niacino, omega-6, omega-3, etc. nebijant viršyti maksimalaus sočiųjų riebalų ar cholesterolio kiekio. Aišku dar reiktų atsižvelgti į pridėtines medžiagas, bet čia jau atskira diskusija.

Pati skaniausia darzove!!!

OK. suklydau. My mistake.

: 14–18 % geležies įsisavinama mėsiškos mitybos atveju ir 5–12 % veganinės mitybos atveju. Prastesnį įsisavinimą antruoju atveju kompensuoja tavo paties minėta vitamino C gausa mityboje ir tiesiog kelis kartus didesnis geležies kiekis maiste: mano pateiktame pavyzdiniame dienos meniu yra net 27 g geležies, kas būtų daugiau nei dvigubai dienos normos.

UTF16, gal pagaliau baigsi pateikinėti fake faktus ir nerašysi apie aukštą plazmos feritino koncentraciją, dietologus, kurie bijo cholesterolio (gal nebent prieš 10 metų; ir, beje, pasigooglink, kas yra KoA), vit. D ir kitus. Bent jau tokių nesąmonių didžiosiomis raidėmis nerašinėk. Ir gal pagaliau parašysi bent keletą argumentų, kodėl turėtume atsisakyti mėsos, nes postai vis ilgėja, o naudos nėra.

Tai kad mudu nesugebam susitarti net dėl elementarių matematinių faktų apie amino rūgštis ir riebalus, o tu jau puoli prie filosofinių, etinių, ekologinių, visuomenės sveikatos problemų. Tokiam stumk-trauk laiko švaistymui aš nepasirašau.

Jei aminorūgšties kiekis labai mažas, paprastai laikoma, kad jos produkte nėra. Tiesiog visuotinai sutariama, kad gyvuliniai baltymai vertingesni, o tu vis tiek manai, kad 5 minutes pavartęs lentelę prieisi prie geresnių išvadų nei specialistai?

Kai susidėlioji maisto planą dienai, kad būtų patenkinti visos maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai, įvertini medžiagas, kurių sveikatos organizacijos rekomenduoja vartoti ribotais kiekiais (cholesterolis, sotieji riebalai, druska, sunkieji metalai ir t.t...), tai mėsai, sūriui ar kiaušiniams racione lieka vietos vos pora kartų savaitei. Tam tikrais kiekiais su mėsa, kiaušiniais ar pieno produktai organizmas susidoroja be papildomų šalutinių padarinių sveikatai, tačiau tie kiekiai maistine prasme (vitaminais, mineralais ir kitais junginiais) yra niekiniai įvertinant visą savaitės planą. Tokiu atveju mėsos vartojimas telieka paremtas tik pasimėgavimo principu, o ne noru gauti norimas maistines medžiagas. Bet kokia mityba gali būti blogai subalansuota. Tradicinei mitybai yra sudaryta daugybę visokiausių mitybos piramidžių, kaip reikia valgyti išmokta iš tėvų ir senelių, tačiau norint tapti veganu reikia visko mokytis iš naujo, ieškoti informacijos pačiam, mažai kas patars - todėl ir susidaro įspūdis iš šalies, kad viską reikia kruopščiai sekti ir stengtis derinti. Jei užaugtum veganiškoj kultūroj (griežtai džainų ar budistų šeimoj) tau toks mitybos būdas būtų į kraują įaugęs. Kai įvertini, kad vitamino D dienos normą gautum turi suvalgyti 1,2 kg silkės ar du kar dienoj lašišą valgyt pasirenki geriau šaltuoju sezonu vitaminus gerti, kurie dienai kelis centus tekainuoja. Tokiais kiekiais valgant žuvį greitai perdozuotum sunkiųjų metalų, pramoninių chemikalų, kurių žuvyje gerokai daugiau dėl labai ilgos mitybos grandinės, vis didėjančio ištirpusio plastiko kiekio vandenyne. Natūraliai žmogus D vitaminą turi gauti iš saulės. Žmonės šiauriniame pusrutulyje tėra invazinė rūšis fiziologiškai neprisitaikius prie saulės trūkumo, nes išsivystė Afrikoje. B12 gali gauti gerdamas vandenį iš upių ar ežerų, tačiau dabar ne tie laikai kai saugiai tai galėtum daryti. Mėsoje esanti Hem geležis galbūt geriau žmogaus organizmo pasisavinama, tačiau turi ir neigiamų savybių. Hem geležis yra oksiduota ir žmogaus organizme padidina laisvųjų radikalų kiekį, kuris siejamas su didesne vėžio rizika. Gyvuliniai baltymai nėra geresni, tiesiog jų aminorūgščių kombinacija (aminorūgščių kiekiai) yra artimesnė žmogaus organizmui - augaluose tiesiog kai kurių aminorūgščių mažiau kai kurių daugiau. Jei valgytum vien brokolius tau kai kurių aminorūgščių būtų per mažai, o dalis būtų nepanaudota, tačiau taip niekas nevalgo - pvz valgant pupas su ryžiais gaunamas visas aminorūgščių kompleksas. Per dieną vartojant įvairius augalus patenkinamas visų aminorūgščių kompleksas - ir nebūtina maisto derinti, moksliniai tyrimai patvirtina, jog žmogaus organizmas sugeba nepanaudotų aminorūgščių pasilikti atsargai ir panaudoti sintezei gavus likuses aminorūgštis. Yra augalų kurie turi pilną aminorūgščių kompleksą - soja, quinoa, grikiai ... Nesportuojančiam žmogui geriau neperdozuoti baltymų ir suvartoti 0,8g/kg kūno masės. Nepanaudoti baltymai ląstelių statybai kūne yra verčiami į cukrų - šios sintezės metų susiformuoja kūnui nenaudingi toksinai. Didelis baltymų kiekis siejamas su organizmo senėjimu. Augaluose palyginti su gyvulinės kilmės baltimais yra mažiau Methionino - kuris siejamas su trumpesne gyvenimo perspektyva (linkų į mokslinius tyrimus apie tai tingiu ieškoti). Visą organzmui reikalingą cholesterolį sveikas žmogaus kūnas gamina pats

Galima be 1994 m. straipsnių? https://www.healthline.com/nutrition/an ... n#section1 "While animal proteins tend to contain a good balance of all the amino acids that we need, some plant proteins are low in certain amino acids. For example, some key plant proteins are often low in methionine, tryptophan, lycine and isoleucine." UTF16, kada pagaliau parašysi, kodėl vartoti mėsą taip jau blogai?

Kai išsiaiškinsim, kuris dietologas rekomenduoja vartoti cholesterolį ir kokia būtų rekomenduojama dienos norma.

googles ekspertai ginčijasi ir nesupranta dėl ko - savo nuomonei palankius straipsnius internete renkasi. Feritino koncentracija pas veganus mažesnė bet telpa į visas normas ir kame čia problemos. Veganai su maistu negauna B12, bet visi nenupušę vartoja papildomai vitaminus ir kame čia problemos - ar tu vartoji vitaminus ar kiaulė ar viščiukas kuria suvalgai. Apie rekomendacijas kiek suvartoti per diena kiaušiniu išvis niekuo neparemti svaigalai - visi tie dietinio cholesterolio skaičiai išvis niekuo nepagrįsti - tiesiog sugalvoti - jei kūnas gamina cholesteroli kam ji vartoti, jei išvis jo net nesuvirškina. Jei apkrauna cholesterolio gamyba kepenis tai negadink jų alkoholiu ir viskas bus normaliai - galima išvis nukrauti darbą nuo kepenų ir cholesterolio 100% į kraują tiesiai susileist - velniam kažkokiom procentinėm dalim žaist. Cholesterolis padidėja vien nuo streso - pasidaryk tyrimą po įtemptos darbo dienos ar maratono ir cholesterolio lygis bus didžiulis. Sotieji riebalai organizme skatina uždegiminę reakciją - stresuoja organizmas ir kyla cholesterolio lygis - veiksnių padidinti cholesterolį daugybė. Negirdėjau apie veganus kenčiančius nuo cholesterolio trūkumo. Daugelyje augalų gal ir šiek tiek mažiau tryptophan, lycine ir isoleucine, bet yra keletas esminių augalų kuriuose jų yra daug ir jie rekomenduojami kasdien valgyt - pvz lęšiai. vartoti mėsą blogai nes: -dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio mėsoje ir cholesterolio, kas kemša kraujagysles ir sukelia širdies ligas; -gyvūniniai baltymai aktyvina mTor , kuris siejamas su trumpesniu gyvenimu; -Hem-geležis neigiamai veikia organizmą; -ant ugnies keptoje mėsa susiformuoja kancerogenai; daugybė ekologinių priežasčių: -gyvulinkystėje daugiausiai naudojama antibiotikų, dėl ko daugėja bakterijų atsparių antibiotikams; -gyvulininkystė daug išteklių eikvoja; -gyvulininkystė prisideda prie atšilimo;

Šaltiniai? Kepant bulves irgi susidaro akrilamido grupės junginiai. Ir ką? Todėl apie paruošimo būdą mes ir nediskutavome.