Mokinys stovi prie lentos ir žiūri į galimai neišsprendžiamą mokytojo sugalvotą matematinę lygtį. Ji atrodo bauginamai neprieinama, tačiau pasistengti reikia. Nejučia vaikas ima kasytis galvą. Kaip ir jūs spręsdami sudoku. Kaip ir rašytojas, užstrigęs prie geresnės sakinio konstrukcijos paieškų. Kodėl žmonės kasosi galvą kai įtemptai galvoja?

Iš tiesų, šis fenomenas yra sunkiai tyrinėjamas ir ne visiškai suprantamas. Taip, galvodami galvas kasosi daugelis žmonių. Tačiau jei jų paklausite, kodėl jie taip daro, jie nežinos. Greičiausiai net neprisimins, kad ką tik kasėsi. Kiti gūžtelės pečiais ir trumpai tars - „Matyt, niežti“. O kitiems tai visai natūralu - juk mintis kažkaip iškrapštyti reikia, net jei tai daroma nagais.

Tačiau versijų, kodėl taip darome, yra. Daugelis mūsų nevalingų judesių yra kelių tūkstančių metų senumo. Taigi, juos išradome ne mes, o mūsų tolimi protėviai. Pavyzdžiui, jei vaikas norės kam nors trenkti, jis žinos, kaip tai padaryti, nors niekas jo ir nemokė. Jis panaudos kumštį, tikriausiai užsimos aukštai virš galvos kaip kokia gorila. Maži vaikai taip pat žino, kaip mesti daiktus. Įgūdžius galima gerinti, tačiau esminė technika išlieka ta pati. Tai mūsų pirmykščiai instinktai ir galvos kasymasis gali būti dar vienas iš jų.

Kad tuo įsitikintume, galime pažvelgti į kitus primatus. Jie taip pat susimąstę kasosi galvas. Priėjusios prie upelio gorilos pasikaso galvas, o tada nusprendžia, kaip jį pereiti. 2017 metais buvo atliktas įdomus tyrimas, kurio metu mokslininkai stebėjo makakas.

Makakos taip pat ima kasytis, tačiau jos tai daro, kai yra ištiktos streso. Pavyzdžiui, kai netoliese yra nepažįstama makaka. Dar daugiau - kai jos kasosi, jos yra saugesnės. Kasymasis išduoda stresą, todėl kiti individai jų nepuola - išsigandęs gyvūnas yra neprognozuojamas, todėl jį geriau palikti ramybėje. Tačiau juk nėra taip, kad žmogus mirtinai bijotų sudoku, kad jam reikėtų taip demonstruoti stresą.

Tikriausiai ne, bet tai tikrai gali būti susiję su stresu. Jei taip signalizuojama apie stresą, tai supranta kiti grupės nariai, kurie gali padėti. Kai sprendžiate sunkius galvosūkius, jums iš tikrųjų reikia juos išspręsti, kad išlaikytumėte savo įvaizdį savo akyse ir galėtumėte pereiti prie kito žingsnio. Tai tarsi laukinės gamtos simuliacija ant jūsų svetainės sofos. Tik priešais akis ne sraunus upelis, o žurnalo puslapis.

Kūno lietimas gali padėti nusiraminti, padeda kovoti su stresu. Todėl tai nėra tik signalas kitiems apie jūsų jausmus. Kartu tai padeda susikaupti ir tarsi sujungti mintis su kūnu. Tačiau yra ir įdomesnių teorijų.

Gamtoje agresija yra natūralus atsakas į dirgiklius. Kai kurie mokslininkai mano, kad rankos pakėlimas prie galvos yra pasiruošimas smūgiui - velniop tą sudoku ar matematinę užduotį. Tačiau tuomet susivokiate, kad situacija ne ta ir ranka yra nukreipiama kitiems darbams - pasikasymui. Kuri versija teisingesnė - spręsti jums. Tačiau žinokite, kad galvos kasymas galvojant yra natūralus instinktas, parodantis, kad žmogus tikrai labai stengiasi įveikti užduotį.

Komentarai ()