Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad druska didina kraujospūdį, o aukštas kraujospūdis (hipertenzija) sukelia širdies ligas, insultą ir infarktą.

Druska (t. y. maistinė druska – natrio chloridas) yra pagrindinis natrio šaltinis mūsų mityboje, ir ji būtina tam, kad organizme reguliuotų skysčio kiekį. Kai druskos per daug, skystis kaupiasi ir didina kraujo srauto sudaromą spaudimą į kraujagyslių sieneles – tai vadinama hipertenzija, bent jau taip buvo laikoma iki šiol.

Idealu būtų, jei nevartotume daugiau nei 1 arbatinį šaukštelį (6 g) druskos per dieną.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vartojimą reikėtų sumažinti iki 5 g per dieną, Suomijoje valstybinės sveikatos institucijos norėtų pasiekti, kad rekomenduojamas kiekis būtų sumažintas iki 3 g per dieną, o Kanados valstybinės institucijos stengiasi pasiekti, kad per dieną būtų suvartojama tik 2,3 g druskos. Deja, didžioji dalis žmonių per dieną suvartoja apie 8 g druskos, ir perteklių gauna su pramoniniu būdu pagamintais produktais.

Nustatyta, kad tuomet, kai visi žmonės galėtų sumažinti druskos vartojimą iki rekomenduojamo kiekio, insulto sukeltas mirštamumas sumažėtų 14 proc., mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos tarp hipertenzija sergančiųjų – 9 proc., savo ruožtu tarp asmenų su normaliu kraujospūdžiu šie skaičiai sumažėtų atitinkamai 6 ir 4 procentais.

Visame pasaulyje tokiu būdu būtų 2,6 mln. širdies ligų sukeltų mirties atvejų per metus mažiau.

Sąjunga World Action on Salt and Health (WASH) mano, kad druskos kiekis mityboje yra vienintelis veiksnys, kuris veikia kraujospūdį, svarbesnis už mankštą ar laikymąsi sveikos mitybos, kurioje nestinga vaisių ir daržovių.

Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos pozicija tokia pat kategoriška. Paskutiniame pranešime apie druskos vartojimą tvirtinama, kad „esama tam tikro ryšio tarp druskos vartojimo ir padidėjusio kraujospūdžio rizikos, o padidėjęs kraujospūdis yra kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys“.

Mažai druskos, didelis mirštamumas

Per pastaruosius 20 metų mokslininkai per tyrimus priėjo išvadų, kurios prieštarauja šiai dominuojančiai teorijai. Vieną naujausių tyrimų atliko mokslininkai iš Kanados Makmasterio universiteto (McMaster University), kurie išnagrinėjo 133 118 suaugusių (vidutinis amžius – 55 metai) sveikatą ir mitybą. 63 559 iš jų turėjo aukštą kraujospūdį, kitų rodikliai buvo normalūs. Tyrėjai konstatavo, kad tie, kuriems natrio koncentracija šlapime buvo mažiausia (mažiau nei 3 g per dieną), patirdavo daugiau mirtinų ir nemirtinų infarktų bei insultų nei tie, kurie iš organizmo pašalindavo daugiau druskos.

Tačiau tyrėjai yra įsitikinę, kad staigiai sumažindami druskos vartojimą, galime patirti netikėtų sveikatos problemų. Kaip sakė vedantysis tyrėjas Andrew Mente: „Mažas natrio vartojimas truputį sumažina kraujospūdį, jei lyginsime su vidutiniu druskos vartojimu, tačiau mažas natrio vartojimas turi ir kitokių pasekmių, tame tarpe kai kurių nepageidaujamų hormonų sekrecijos suaktyvėjimą, todėl efektas, kokį teikia mažesnis druskos vartojimas, išnyksta. Svarbiausias klausimas nėra tai, ar mažesnis druskos vartojimas padeda sumažinti kraujospūdį, bet reikėtų išsiaiškinti, ar tai pagerina sveikatą.“

Pirmą kartą mokslininkai minėtą ryšį konstatavo jau prieš daugelį metų – 1984 metais, rengdami JAV nacionalinio sveikatos ir mitybos tikrinimo apžvalgą (NHANES), jie nustatė, kad asmenims, turintiems per mažas mineralinių medžiagų koncentracijas organizme (ypač druskoje esančių kalcio, kalio ir magnio), buvo iš esmės didesnė hipertenzijos rizika.

Nustebę dėl tokių atradimų tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Deivise peržiūrėjo naujausių apžvalgų duomenis: NHANES III su 10 033 tyrimo dalyviais ir NHANES IV su 2311 dalyviais. Buvo konstatuotas tas pats ryšys. Tų, kuriems mineralinių medžiagų koncentracija mityboje buvo mažesnė, nustatytas aukštesnis kraujospūdis, ypač sistolinis (rodiklis, vaizduojantis spaudimą į kraujagyslių sieneles širdžiai susitraukiant).

Kiti tyrėjai konstatavo tokį patį fenomeną. Mokslininkų komanda iš JAV Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke , kurie stebėjo beveik 3000 žmonių sveikatą (jie sirgo lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija), aptiko, kad tiems, kurių kraujyje buvo mažiausia natrio koncentracija (ypač vyrams), miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei 4 kartus didesnė , lyginat su tais, kurie turėjo didžiausią natrio koncentraciją.

Daugiau žalos nei naudos

Tyrėjai iš Belgijos Leveno universiteto yra dar kategoriškesni – jie abejoja dėl gairių, kuriomis nurodoma mažinti druskos maisto racione, ir tvirtina, kad iš to yra daugiau žalos nei naudos. Beveik 8 metus mokslininkai stebėjo apie 3600 suaugusių tyrimo dalyvių sveikatą. Tyrimo pradžioje nei vienas nesirgo jokia širdies liga, daugiau kaip 2000 turėjo normalų kraujospūdį. Per tyrimo laiką numirė 84 asmenys: 50 tyrimo dalyvių su maža natrio koncentracija šlapime, 24 – su vidutine ir 10 – su didele natrio koncentracija šlapime (mirštamumo rodiklis atitinkamai buvo 4 proc., 2 proc. ir 0,8 proc.). Kitaip tariant, širdies ligų sukeltų mirties atvejų skaičius buvo iš esmės didesnis grupėje, kurios dalyvių natrio rodikliai buvo mažiausi.

„Mūsų tyrimo duomenys paneigia kompiuteriu sumodeliuotus skaičiavimus apie išgelbėtas gyvybes ir sutaupytus pinigus sveikatos priežiūros srityje, kurie būtų pasiekti, jei žmonės sumažintų druskos vartojimą mityboje“, – sakė vedančioji tyrėja Katarzyna Stolarz-Skrzypek.

Mokslininkų nuomone, kad šie skaičiavimai apie gyvybes, kurias būtų galima išgelbėti, sumažinant druskos vartojimą mityboje, yra tik skaičiavimai, o ne faktai su įrodymais.

Esama kelių biologinių priežasčių, kodėl druskos vartojimo sumažinimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių ir net būti pavojingas sveikatai.

1. Jei vartojame nedaug druskos (kurioje yra daug tinkamam kaulų, raumenų ir imuninės sistemos funkcionavimui reikalingų mineralinių medžiagų), organizmas pradeda sintezuoti daugiau fermento renino ir hormono aldosterono, o tai padidina kraujospūdį. Tuo galima paaiškinti, kodėl tarp žmonių, kurie vartodavo mažiausiai druskos, būta aukščiausių kraujospūdžio rodiklių.

2. Inkstai reguliuoja natrio išskyrimą priklausomai nuo kiekio, kuris gautas su maistu, todėl nėra tiesioginės koreliacijos tarp suvalgyto druskos kiekio ir natrio koncentracijos organizme. Tokia reguliacija paaiškina individualią reakciją į druskos vartojimo sumažinimą: vieniems kraujospūdis staigiai kyla, o kitiems – iš esmės sumažėja.

3. Sumažinant druskos kiekį mityboje, padidėja nejautra insulinui, o tai vėliau gali sukelti II tipo cukrinį diabetą ir širdies ligas. Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo apie 400 hipertenzija sergančių asmenų, paaiškėjo, kad tie, kurie apribojo druskos vartojimą, turėjo didesnes gliukozės ir insulino koncentracijas.

Prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius, tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“ redkolegijos narys

Komentarai ()