Praktikuojantys meditaciją tai žinojo jau tūkstančius metų, bet mokslas įrodė tik dabar: kaip su kvėpavimu galima pagerinti savo atmintį ()
Kvėpavimo būdas turi įtakos tam, kaip giliai įrašomi prisiminimai, rašoma žurnale „The Journal of Neuroscience“. Švedijoje esančio Karolinerių instituto mokslininkai teigia, kad jei įsimindami tam tikrus kvapus kvėpuosime ne pro burną, o pro nosį, įsiminsime juos geriau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruosius kelerius metus kvėpavimo įtaka smegenims tiriama vis dažniau. Sukurta naujų metodologijų, kurios leidžia atlikti platesnius tyrimus, daugiausia susijusius su atmintimi. Karolinerių instituto mokslininkai pademonstravo, kad pro nosį kvėpavusių tiriamųjų prisiminimai įsirašė tvirčiau.
„Mūsų tyrimas rodo, kad kvapus prisimename geriau, jei įtvirtindami prisiminimus kvėpuojame pro nosį. Šis procesas vyksta tarp mokymosi ir prisiminimų atkūrimo, – sako Karolinerių instituto Klinikinio neuromokslo fakulteto mokslininkas Artinas Arshamianas. – Tai pademonstruota pirmą kartą.“
Viena iš priežasčių, kodėl anksčiau nebuvo galimybių tirti šio reiškinio, yra ta, kad labiausiai paplitę laboratoriniai gyvūnai – žiurkės ir pelės – negali natūraliai kvėpuoti pro nosį.
Šiam tyrimui mokslininkai paprašė dalyvių dviem atskirais atvejais įsiminti 12 skirtingų kvapų. Paskui paprašyta visą valandą kvėpuoti tik pro nosį arba tik pro burną. Prabėgus laikui dalyviams būdavo pateikiami senieji bei 12 naujų kvapų ir prašoma atpažinti, ar jie yra iš senojo ar iš naujojo rinkinio.
Rezultatai parodė, kad tarp mokymosi ir atpažinimo pro nosį kvėpavę tiriamieji geriau atsiminė kvapus.
Nauju metodu lengviau matuoti smegenų aktyvumą
„Kitas žingsnis būtų išmatuoti, kas iš tiesų vyksta smegenyse kvėpuojant ir kaip tai susiję su atmintimi, – aiškina dr. A. Arshamianas. – Anksčiau tai būdavo neįmanoma, nes reikėdavo įvesti elektrodus tiesiai į smegenis. Dabar jau mokame apeiti šią kliūtį ir drauge su kolega Johanu Lundströmu kuriame naują būdą pamatuoti aktyvumą uodžiamajame stormenyje ir smegenyse neįvedant elektrodų.“
Mokslininkai jau yra pademonstravę, kad uodžiamojo stormens receptoriai jaučia ne tik kvapus, bet ir oro srauto pokyčius. Skirtinguose įkvėpimo ir iškvėpimo etapuose suaktyvėja skirtingos smegenų dalys. Bet vis dar nežinoma, kaip suderinamas kvėpavimas ir smegenų aktyvumas ir kokį poveikį tai daro smegenims bei mūsų elgsenai. Vis dėlto neretai tradicinė medicina pabrėžia kvėpavimo svarbą.
„Mintis, kad kvėpavimas daro poveikį elgsenai, nėra nauja, – sako dr. A. Arshamianas. – Tokios srityse kaip meditacija tai žinoma jau tūkstančius metų. Bet dar niekam nepavyko moksliškai įrodyti, kas dedasi smegenyse. Dabar jau turime priemonių, kurios gali suteikti naujų klinikinių žinių.“
