„Kartais žmonės sako – kiek galima kalbėti apie mitybą? Bet kalbėti reikia. Bendraudamas su žmonėmis pastebiu, kad jų įpročiai keičiasi įgaunant žinias“, – sako Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas. Tad dar kartą pakalbėkime apie sveiką mitybą – galbūt tai, ką papasakojo profesorius, jums bus naujas atradimas.

Mitybos žinovas profesorius R. Stukas gaminant maistą į patiekalą pataria pridėti kuo daugiau sveikatai palankių produktų – prieskoninių žolelių ir skirtingų spalvų daržovių.

„Jei į maistą įdėsime kad ir po labai nedaug skirtingų įvairių komponentų, savo sudėtyje turinčių skirtingų medžiagų, tai net ir mikroelementų, kurių per dieną reikia nedidelio kiekio, mes pasisavinsime. Net ir tas vienas petražolės lapelis mums suteikia vertingų mikroelementų, kurių su kitais produktais tą dieną gal mes negausime, – pasakoja prof. R. Stukas.

– Nereikia bijoti kiek galima daugiau kažko pridėti ir dar reikia turėti mintyje, kad daržovės būtų kuo įvairesnių spalvų. Kiekvieną spalvą suteikia skirtinga medžiaga. Tas spalvas suteikia bioflavanoidai – antioksidaciniu poveikiu pasižyminčios medžiagos, labai panašios į vitaminus, tačiau jie oksiduojasi.“

Kodėl pjaustytas daržovės reikėtų suvalgyti kuo greičiau?

Tikriausiai ne kartą pagaminę maistą jį valgote ir kitą ar dar kitą dieną. Tai nėra blogai, tačiau, kad maistas būtų sveikatai palankus – nesitikėkite.

Jei į patiekalą pridėjote daržovių ir tikitės, kad rytojaus dieną maistas vis dar bus vertingas – klystate.

„Jeigu vaisių ar daržovę smulkiai supjaustome, atsiranda sąlytis su deguonimi, sveikatai palankūs bioflavanoidai gali oksiduotis ir suskilti. Tai negerai. Užtat įvairūs komponentai, kurie papildomai į maistą, turi būti dedami prieš pat valgį, – sako prof. R. Stukas.

– Bet jei mes pagaminome, kažko nesuvalgėme, padėjome į šaldytuvą, kitą dieną pasiėmėme suvalgyti, tai biologinė vertė bus daug mažesnė. Biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mums labai svarbios, gali būti likę tik pėdsakai.“

Išeitis – patiekalo galite pagaminti dalį (pavyzdžiui, išsivirti makaronus, kruopas, pagaminti mėsą ar žuvį), o pjaustytas (jei reikia) daržoves patiekite prieš pat valgį.

Mineralinės medžiagos, angliavandenių kiekis, krakmolas tokiu atveju išliks stabilus – kiek buvo tiek ir liks.

„Yra paskaičiuota, kad žmogus per dieną su maistu turi gauti 40 įvairiausių skirtingų medžiagų, o kad jų gautų, o tai jis gaus tik valgydamas įvairių maistą. Įvairovė yra prasminga ne tik dėl skonio, bet ir dėl sveikatos“, – tikina mitybos specialistas.

Maistą pirkite gabalais

Tai, kad pjaustomas produktas praranda gerųjų savybių, galioja ir kitiems produktams, ne tik vaisiams ar daržovėms. Pavyzdys – kietasis fermentinis sūris.

Parduotuvėje jo siūlo dideliais ir mažais gabalais, netgi tarkuoto. Visgi, profesorius R. Stukas net ir šį produktą rekomenduoja pirkti dideliais gabalais. Kuo produktas smulkiau apdorotas, tuo jis turėjo didesnį sąlytį su deguonimi, o tai sumažino jo palankiąsias savybes.

„Riebalai irgi oksiduojasi, gali susidaryti peroksidai, produktas gali pasižymėti kancerogeniniu poveikiu, užtat planuojant gaminti namuose, reikia pirkti gabalą, nuo kurio mes atsipjausime“, – sako profesorius.

Žinoma, pateisinamos tos situacijos, kai nėra galimybės nei gaminti, nei atpjauti.

„Aišku, jei tai vienkartinis dalykas, įtakos tam turi mažai, bet jei tai tampa kasdieniu mitybos įpročiu, na tai mes tikrai daug prarandame, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas.

– Kalbame, kad mitybai reikia skirti laiko – atsisėsti ir ramiai pavalgyti, maistą renkantis pagalvoti apie sveikatą, bet kaip rodo tyrimai, tik 20 proc. Lietuvos gyventojų, rinkdamiesi maistą pirmiausia pagalvoja apie sveikatą. Dauguma pirmiausia pagalvoja apie skonį ir tik po to apie sveikatą. Mes žmonių ir nesuorientuosime, kad jų prioritetas būtų sveikata, bet svarbiausia, kad jis tai žinotų.“

Komentarai ()