Ar tikrai narkozė sutrumpina gyvenimą 5 metais, o anestezija silpnina atmintį? Kas yra mitai, o kas tikrovė apie narkozę - aiškina gydytoja anesteziologė-reanimatologė (4)
Kai kurie pacientai atsisako operacijos, nes bijo narkozės, manydami, jog tai bent penkeriais metais sutrumpina gyvenimą bei silpnina atmintį, kiti baiminasi, kad anestezija nesuveiks ir jie per operaciją atsibus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Laidos viešnia Santaros klinikų anesteziologė-reanimatologė Vilma Kuzminskaitė padėjo jam patvirtinti ar paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie anesteziją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Narkozė sutrumpina gyvenimą 5 metais
Mitas. Narkozė neturi įtakos gyvenimo trukmei, patikina V. Kuzminskaitė. Anot jos, nėra tyrimų, įrodančių, kad anestezija sutrumpina gyvenimą. „Tačiau gyvenimo trukmė gali sutrumpėti, jei laiku nebus atlikta reikalinga operacija“, – priduria medikė.
Anestezija silpnina atmintį
Tiesa. Narkozė, pasak gydytojos, veikia žmogaus kognityvines funkcijas ir trumpalaikę atmintį. Tačiau veikia tik nedidelį pacientų procentą, dažniausiai vyresnio amžiaus.
„Jei pacientui atliekama širdies, kraujagyslių ar klubo sąnario protezavimo operacija, panašūs sutrikimai gali pasitaikyti dažniau, po kitokių operacijų jie kur kas retesni. Taip pat didesnė tikimybė, kad bus paveikta trumpalaikė atmintis tiems, kurie prastą atmintį turėjo dar prieš operaciją, serga kraujagyslių ligomis, hipertenzija ar cukriniu diabetu arba rūko. Tačiau paprastai atmintis per kelis mėnesius atsistato“, – nuramina V. Kuzminskaitė.
Narkozė gali nesuveikti
Tiesa/mitas. „Nejautra būna bendra ir dalinė, kai nuskausminama tik tam tikra kūno dalis, pvz., ranka ar koja. Jei esant dalinei nejautrai vaistai nesuveikia taip, kaip turėtų, gali būti jaučiamas tam tikras skausmas. Tokiu atveju pacientas neoperuojamas kol problema neišsprendžiama“, – paaiškina anesteziologė.
Kai kurie pacientai bijo, kad operacijos metu anestezija nustos veikti ir jie jaus skausmą, tačiau dėl vaistų poveikio negalės apie tai pasakyti medikams.
Gydytoja ramina, kad tokie atvejai labai reti: „Jei pacientas pajaustų skausmą, daktarai tai iškart pastebėtų ekranuose, kuriuose fiksuojamas kraujospūdis ar širdies veikla.
Be to, specialia įranga galima stebėti, ar pacientas giliai miega. Gydytojams pastebėjus tam tikrus rodmenis ekranuose, vaistų dozė būna padidinama, tad tikimybė, jog pacientas per operaciją atsibus labai menka. Beje, anesteziologas visada turi planą B.“
Anesteziologas dalyvauja tik operacijos pradžioje
Mitas. V. Kuzminskaitė sako, kad nuo tos akimirkos, kai pacientas įvežamas į operacinę, iki tol, kol iš operacinės išvežamas, anesteziologas būna šalia paciento ir stebi, kas vyksta per operaciją. „Net ir pacientams būnant pooperacinėje palatoje, anesteziologai stebi, ar tikrai viskas gerai“, – sako gydytoja.
Jeigu duosiu kyšį, suleis geresnių vaistų
Mitas. Anestezijoje vaistų pasirinkimas ganėtinai menkas, tad nesvarbu, ar gyvenate Lietuvoje, ar Švedijoje, dažniausiai jūs gausite tą pačią vaistų kombinaciją, teigia V. Kuzminskaitė ir patikina, kad ir kyšis nieko nekeičia – kiekvienam pacientui parenkama saugiausia ir jam tinkamiausia anestezija.
Narkozė gali baigtis mirtimi
Tiesa. „Žmogus gali mirti per operaciją, tačiau tik labai retais atvejais tai susiję su anestezija. Paprastai tai yra pacientai, kurie ir prieš operaciją buvo labai sunkios būklės ir jiems atliekama skubi, gyvybę gelbstinti operacija. Dažniau pasitaiko lengvesnės komplikacijos, o ne mirtis. Kuo pacientas sveikesnis, tuo komplikacijų tikimybė mažesnė“, – paaiškina gydytoja.
Anestezija kenkia širdžiai
Tiesa. Dauguma naudojamų vaistų, anot anesteziologės, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl gali paretėti pulsas, sumažėti kraujospūdis ar pan. Jei žmogaus širdis yra sveika, paprastai jokių didesnių širdies veiklos pokyčių nebūna. „Stebime, kas vyksta per operaciją, ir visuomet turime reikalingų priemonių, kad prireikus galėtume paveikti širdies susitraukimų dažnį ar kraujospūdį“, – sako V. Kuzminskaitė.
