Nuo neplanuoto nėštumo saugotės kontraceptinėmis tabletėmis? Mokslininkai pagaliau surado priežastį, kodėl kai kurioms moterims jos yra neefektyvios (2)
Žmonių patirtis rodo, kad kontracepcija ne visuomet yra tikrai patikima. Tačiau naujas tyrimas pirmą sykį pateikė genetinį paaiškinimą, kodėl apsauga nuo nėštumo ne visada suveikia taip, kaip turėtų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujasis tyrimas parodė, kad kai kurios moterys, pasižyminčios tam tikru genetiniu variantu, gali patirti didesnę pastojimo riziką netgi vartodamos hormoninės kontracepcijos priemones. Taip nutinka dėl geno, sutrikdančio kontraceptinėse priemonėse esančių cheminių medžiagų veikimą, rašo scienceallert.com.
„Atradimai žymi pirmą atvejį, kai genetinis variantas buvo susietas su apsauga nuo nėštumo“, – sako Kolorado universiteto Medicinos mokyklos akušeris ginekologas Aaronas Lazorwitzas.
A. Lazorwitzas ir jo komanda į savo farmakogenominį tyrimą įtraukė 350 reprodukcinio amžiaus moterų. Jie siekė nustatyti, ar genetiniai variantai gali paveikti etonogestrelio koncentraciją kontraceptinius implantus naudojančioms moterims. Etonogestrelis yra sintetinė moteriško hormono progesterono versija. Jis užkerta kelią ovuliacijai.
Eksperimento metu kiekviena jo dalyvė apsaugai nuo nėštumo 12–36 mėnesius naudojo etonogestrelio implantą. Joms buvo imti kraujo mėginiai tyrimams ir atliktas genotipų nustatymas. Komanda ne tik nustatė, kad su etonogestrelio koncentracija siejasi ne tik kūno masės indeksas ir implanto naudojimo trukmė, bet ir trys genetiniai variantai. Vienas iš jų, genas, pavadintas CYP3A7*1C, aptiktas tik penkiuose procentuose tirtų moterų.
Paprastai šis genas pasireškia vaisiuje, tačiau prieš gimimą nustoja būti aktyvus. Bet retais atvejais genas išlieka – dėl to suaugusiesiems išsiskiria enzimas CYP3A7, galintis pakeisti steroidų hormonų medžiagų apykaitą. Tyrėjai kelia hipotezę, kad toks disbalansas gali paaiškinti, kodėl daugiau nei ketvirtadaliui (27,8 procento) tyrimo dalyvių, turinčių genetinį variantą, etonogestrelio koncentracija kraujyje nukrito žemiau ribos, užtikrinančios nuolatinį ovuliacijos slopinimą.
„Šis enzimas sutrikdo kontraceptinėse priemonėse esančių hormonų veiklą, todėl kontraceptines priemones, ypač tas, kuriose naudojama mažesnė hormonų dozė, vartojančios moterys gali patirti didesnę pastojimo riziką“, – aiškina A. Lazorwitzas. Tai gali būti išties milžiniškas atradimas, tačiau mokslininkai siekia pabrėžti, kad reikia įdėti dar labai daug darbo analizuojant šio tyrimo išvadas.
„Norime užtikrinti moteris, jog paprasčiausiai dar per anksti rekomenduoti bet kokius papildomus tyrimus ar naudojamos priemonės pokyčius remiantis vien tik mūsų atradimais. Turime patikrinti ir patvirtinti šiuos atradimus tyrimais, kuriuose dalyvautų daugiau moterų, taip pat su skirtingomis apsaugos nuo nėštumo priemonėmis, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis“, – „ScienceAlert“ sakė A. Lazorwitzas.
Nors tikėtina, kad kontraceptines tabletes vartojančios ir CYP3A7*1C geną turinčios moterys taip pat gali susidurti su hipotetiškai didesne nėštumo rizika, daugumai kontraceptikus vartojančių moterų nerimauti neverta, tvirtina mokslininkai – tiek todėl, kad hormonų kiekis šiose priemonėse yra pakankamai didelis, tiek ir dėl to, jog skirtingų kontraceptinių priemonių poveikis taip pat skirtingas.
„Daugumoje implantų yra daugiau nei užtektinai papildomų hormonų, tad nemanome, kad vien šis genetinis variantas galėtų paveikti gebėjimą užkirsti kelią nėštumui“, – teigia A. Lazorwitzas. „Jei kalbėtume apie gimdos spirales – jos nėra paremtos hormonų veikla sistemoje, kurią suardo šis genetinis variantas, o veikia vietiškai moters gimdoje“, – pridūrė mokslininkas.
Vertinant platesnį kontekstą, yra pernelyg anksti daryti neabejotiną išvadą, kad šio genetinio varianto nešiotojos susiduria su didesne tikimybe pastoti bevartojant kontraceptines priemones nei tos moterys, kurios CYP3A7*1C neturi, mat tai apima gerokai platesnę sritį nei šis konkretus tyrimas. Tačiau vis dėlto minėtasis genas, kuris taip pat siejamas su leukemija, krūtų ir plaučių vėžiu, atrodo, gali kelti hipotetiškai didesnę nėštumo riziką kai kurioms moterims, netgi jei kol kas tos rizikos ir negalima apskaičiuoti. Dėl šios priežasties atradimai neabejotinai reikalauja tolesnių tyrimų, ypač turint omenyje, kad dabar yra įrodymų, rodančių, jog tos pačios apsaugos nuo nėštumo priemonės gali nevienodai suveikti visoms jas naudojančioms moterims. Reikia ir išsamesnių žinių apie genetinius variantus.
Šiame tyrime daugiausia analizuotos moterys, save priskiriančios baltaodėms, be to, 51,4 procento dalyvių nurodė esančios ispanų ir Lotynų Amerikos kilmės, o tai taip pat galėjo turėti įtakos rezultatams.
„Svarbiausias tyrimo rezultatas toks: ilgą laiką mes galvojome, kad tais atvejais, kai kontraceptines priemones vartojanti moteris pastoja, ji kažką padarė netinkamai. Tačiau, užuot taip galvojus, galbūt, kaip gydytojams, verčiau reikėtų atkreipti dėmesį į kitus svarbius dalykus, pavyzdžiui, genetiką. Tuomet moterims galėtume paskirti geresnių ir individualiai pritaikytų priemonių, o ne vien aklai laikytis įsikibę nuomonės, kad problemą paprastai išsprendžia didesnė hormonų dozė“, – „Wired“ sakė A. Lazorwitzas.