Nors pabusti ir jausti, jog trūksta oro, nėra jau toks retas reiškinys, jis nuo to netampa mažiau gąsdinantis. Kai kurios priežastys, sukeliančios tokią organizmo reakciją, pavyzdžiui, nosies sekreto patekimas į gerklę (kitaip dar vadinamas užnosiniu varvėjimu), labai lengvai pašalinamos. Kitais atvejais gali prireikti medikų pagalbos ir ilgalaikio gydymo plano, rašo medicalnewstoday.com.

Šiame straipsnyje pateikiama daug vertingos informacijos, kodėl žmonės pabunda gaudydami orą, kokių priemonių imtis ir kokiais atvejais būtina pagalbos kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Vidury nakties prabusti nuo oro stygiaus galima dėl įvairių priežasčių. Štai pagrindinės iš jų.

Obstrukcinė miego apnėja

Šis sutrikimas pasireiškia kvėpavimo sutrikimais miegant – žmogus trumpam paprasčiausiai liaujasi kvėpavęs. Išskiriamos dvi miego apnėjos rūšys. Tai centrinė miego apnėja, signalizuojanti apie smegenų problemas, ir obstrukcinė miego apnėja, pasireiškianti sutrikus oro cirkuliacijai kvėpavimo takuose. Remiantis Valstybinio miego sutrikimų tyrimų fondu, Jungtinėse Valstijose obstrukcinė miego apnėja vargina per 18 mln. suaugusiųjų.

Žmogus gali nenutuokti turintys šį sutrikimą tol, kol kas nors jo neinformuoja apie knarkimą ir oro gaudymą miegant. Ėmęs karštligiškai gaudyti orą (prieš tai žmogus trumpam liaujasi kvėpavęs), toks žmogus įprastai net neprabunda. Papildomi miego apnėjos simptomai: rytinis galvos skausmas, nuovargis, atminties sutrikimai, silpnumas, dirglumas.

Nerimas gali būti toks stiprus, jog perauga į panikos atakas (kartais netgi miegant). Remiantis Amerikos nerimo ir depresijos gydymo asociacijos turimais duomenimis, miego sutrikimais skundžiasi 70 proc. visų nuo nerimo kenčiančių. Kiti nerimo simptomai: nekantrumas, neramumas, smarkus širdies plakimas, panika, sunkumai sutelkiant dėmesį.

Dar viena naktinių dusimo priepuolių priežastis gali būti astma. Astma – lėtinė liga, sukelianti kvėpavimo takų uždegimą. Naktinė astma – medicininis terminas, skirtas miegant patiriamiems simptomams apibūdinti. Jeigu astma sergantis žmogus nepakankamai rūpinasi savo sveikata, dusulio priepuoliai miegant – gana įprastas reiškinys. Papildomi astmos simptomai: kosulys, švokštimas, dusulio priepuoliai, spaudimas krūtinėje.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga ištinka pažeidus plaučiuose esančius mažyčius oro maišelius. Šie maišeliai, labiau primenantys pūsleles, vadinami alveolėmis. Sergant šia liga, jos subliūkšta, tad tampa sunku iš plaučių išstumti orą. Simptomai gali pasireikšti ir žmogui miegant. Sergantysis gali pabusti gaudydamas orą arba jausdamasis taip, tarsi tuoj uždus. Kiti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomai: švokštimas, gleivės, spaudimas krūtinėje.

Širdies nepakankamumas

Širdžiai nepajėgiant varinėti kraujo taip veiksmingai, kaip turėtų, diagnozuojamas širdies funkcijos nepakankamumas.

Širdies nepakankamumą gali sukelti širdies vožtuvų problemos, patirtas infarktas ir kraujagyslių ligos. Oro trūkumas – vienas iš pagrindinių ir ryškiausių simptomų. Iš pradžių žmogui oro pristinga užsiimant aktyvia fizine veikla. Ligai progresuojant, oro stinga ir ilsintis ar net miegant. Kiti širdies nepakankamumo simptomai: nuovargis, tinstančios galūnės, skausmas krūtinėje, gausus prakaitavimas.

Užnosinis varvėjimas

Dieną išskiriamos gleivės ir seilės įprastai teka nosies ir gerklės galinėje dalyje ir yra instinktyviai nuryjamos. Žmogus šio proceso įprastai net nepastebi ir nejaučia. Užnosinis varvėjimas pasireiškia kaupiantis gleivėms, jos ima tekėti į gerklę. Prisikaupus gleivių, žmogui gali pasirodyti, kad jis nebegali kvėpuoti. Iš miego pabundama karštligiškai gaudant orą. Gastroezofaginio refliukso liga, sinusų infekcijos ir alergijos – labiausiai paplitusios užnosinio varvėjimo priežastys. Papildomi užnosinio varvėjimo simptomai: nemalonus kvapas, gerklės perštėjimas, blogas skonis burnoje, kosulys.

Diagnozė

Gydytojas paciento paprašys apibūdinti simptomus, pasidomės jo ligos istorija, atliks apžiūrą. Naktinio dusulio priežastis nustatyti padeda šie tyrimai: kraujo tyrimai, miego studija, aiškinantis, ar žmogus serga miego apnėja, echokardiografija (širdies diagnostikos metodas), kardiograma (padedanti ištirti širdies ritmą), plaučių funkcijos tyrimas.

Gydymas

Nustatęs sutrikimo priežastį, gydytojas rekomenduoja gydymą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Jeigu iš miegų poreikis gaudyti orą pažadina retai, gydymas galbūt ir nebūtinas, juo labiau, jeigu nevargina jokie kiti simptomai ir netrukus pavyksta vėl užmigti. Jeigu simptomai kartojasi dažnai, juos lydi ir kiti nemalonūs pojūčiai, būtina kreiptis į medikus. Jeigu ne tik stinga oro, bet ir skauda ar spaudžia krūtinę, būtina skubi medicininė pagalba.

Komentarai ()