Užkandžiavimas prieš naktį nebūtinai yra blogai - tai netgi gali padėti sulieknėti ()
Vakarienę atiduok priešui – praktiškai aksioma. Tačiau atsirado duomenų, kad lengvas užkandimas prieš naktį, priešingai, padeda lieknėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl negalima valgyti prieš naktį?
Medžiagų apykaita gana stipriai priklauso nuo biologinių ritmų. Ryte, kai mes ruošiamės fizinei ir protinei veiklai, medžiagų apykaita suintensyvėja. Todėl valgyti ne tik galima, bet ir reikia. Tokiu paros metu galima sau leisti netgi greitai įsisavinamų angliavandenių – dienos bėgyje jie vis tiek sudegs. Po pietų gyvenimo ir medžiagų apykaitos tempas krenta, o į vakarą pastarasis tesudaro vos pusę rytinio: kam eikvoti jėgas, jeigu laukia aštuonios valandos miego.
Todėl kalorijos, gautos vakare, bus eikvojamos ne taip operatyviai, o naktį apskritai bus atidedamos į riebalų atsargas. Kuo arčiau miego pavakarieniavote, tuo daugiau kalorijų sutaupėte. Taip mums tvirtina dietologai ir jie yra teisūs, tačiau…
Kodėl mes valgome naktį?
Pasirodo, organizmą apgauti nėra taip paprasta. Ypač kai dienos bėgyje stengiamės nepersivalgyti. Mokslininkai įsitikinę – viena pagrindinių „naktinio alkio“ priežasčių yra per didelis maisto ribojimas dienos eigoje, kai alkio jausmas sklandžiai pereina į naktį. Tačiau miego metu smegenų žievė išsijungia, valdžios vairą perima požievinės struktūros, ir tada jokia valios jėga mūsų nevaldo. Veikia tik refleksai, kurie šnabžda jums į ausį: „Eik iki šaldytuvo, ten skaniausias maistas pasaulyje, dėl vieno karto nieko nenutiks!“.
Be hormonų neapsieita
Ir, žinoma, naktiniai nutrūkimai neįmanomi be hormonų. Tai eilinį kartą įrodė mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto Svorio ir mitybos elgsenos problemų centro. Jie tyrė savanorius, tarp kurių buvo vyrų ir moterų, linkusių persivalgyti ir kenčiančių nuo nutukimo. Tyrimai parodė, kad vakare didžiosios daugumos tyrimo dalyvių kraujyje sumažėja sotumo hormono leptino koncentracija ir tuo pat metu išauga grelino, kurį priimta vadinti alkio hormonu, koncentracija. Ir tai vyksta net ir tuo atveju, jeigu tyrimo dalyviai neseniai užkando. Vis dėlto, kas yra pirminė priežastis – hormonų pusiausvyros sutrikimas ar mitybos įpročiai, pakeičiantys hormoninį foną – mokslininkai kol kas neišsiaiškino.
Kaip ir be apetito
Greičiausiai būtent dėl hormonų įtakos įdomūs dalykai vyksta ir su apetitu. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti tai, kad ryte dauguma mūsų jo neturi, užtat į vakarą jis kaip reikiant įsisiautėja. Antropologai mano, kad tai nulemta evoliucijos ir atkeliavo pas mus iš tų laikų, kai žmogus rytais pradėdavo medžioklę, dieną nudobdavo grobį, vakare jį išmėsinėdavo ir valgydavo beveik naktį. Ir jeigu šiandien viso to nesuvalgysi, neaišku, kada sėkmė nusišypsos dar kartą. Taigi, instinktai, hormonai, bioritmai ir mitybos įpročiai susisluoksniuoja ir dėl to artėjant vakarui mes vis dažniau žvilgčiojame į šaldytuvą.
Jeigu nesinori badauti, reikia valgyti
Išeitį iš praktiškai padėties be išeities pasiūlė autoritetingas mokslo žurnalas „British Journal of Nutrition“. Jame publikuoti tyrimo, įrodžiusio, kad nedidelė varškės porcija prieš naktį ne tik netukina, bet, priešingai, padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, rezultatai. Tyrimo metu mokslininkai stebėjo grupę jaunų moterų, kurioms buvo siūloma 30-60 minučių iki miego suvalgyti du valgomuosius šaukštus (apie 30 gramų) varškės. Kitai daliai savanorių vietoj varškės buvo siūloma išgerti stiklinę kazeino kokteilio, kurio pagrindą sudaro gyvūninės kilmės baltymas kazeinas. Nakties metu mokslininkai vertino medžiagų apykaitos greitį, raumenų darbą ir vėliau nustatė tyrimo dalyvių svorio pokyčius.
Paaiškėjo, kad ir varškė, ir kazeino kokteilis pagerino medžiagų apykaitą nakties metu, be to, eksperimento dalyvės neatsibusdavo naktį užkąsti, nors anksčiau daugelis jų skundėsi šiuo įpročiu. O svarbiausia yra tai, kad praėjus kuriam laikui nuo eksperimento pradžios daugelis pastebėjo, kad sumažėjo kūmo masė ir tuo pat metu niekas svorio nepriaugo.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad nedidelis kiekis gyvūninės kilmės baltymo nakčiai, viena vertus, padeda pasisotinti, kita vertus, suteikia medžiagų apykaitai palaikyti būtiną energiją. O kuo greičiau vyksta apykaitos procesai, tuo mažiau kalorijų „atidedama“ atsargoms.
Nedidelės vėlyvos vakarienės naudą didina ir gyvūninės kilmės baltymo, konkrečiai kazeino, savybė būti lėtai virškinamam bei lėtai patekti į kraują, dėl ko sotumo jausmas užtikrinamas visai nakčiai. Ir papildomas privalumas – varškėje yra pieno rūgšties bakterijų, kurios normalizuoja virškinimą.