Kaip mokslininkai bandė atgaivinti numirusius žmones ir gyvūnus: pirmasis toks bandymas įvyko dar 1800 metais, o žiūrovų niekada netrūkdavo ()
Pasaulyje turbūt nėra nieko pastovesnio už mirtį. Žinoma, tai vis tiek netrukdo mums įsivaizduoti gyvenimą, kuriame mirtis būtų tik laikinas dalykas. Tačiau ar tai įmanoma?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1800 metų pirmajame dešimtmetyje, fizikas Giovannis Aldinis itin išpopuliarėjo, nes sugebėjo pademonstruoti „atgaivintą“ žmogaus ir gyvūno lavoną. Kaip jis tai padarė?
G.Aldinis paprasčiausiai prijungdavo galingą elektros srovę prie dviejų kūnų, o ši priversdavo juos trūkčioti, tarsi būtų gyvi. Auditorijoje sėdėję žmonės buvo apstulbę – nors žmogus ir gyvūnas niekada taip ir nebuvo atgaivintas. G.Aldini tai žinojo, tą patį žinojo ir jo pasekėjai, tačiau tai jų nesustabdė ir toliau ieškoti būdų kaip prikelti mirusius.
Atgiję gyvūnai
Apie 1930 m. bandymai prikelti mirusiuosius naudojant elektros energiją jau buvo pasenę ir nieko nebedomino, tačiau pati idėja vis dar klestėjo. Vienas populiariausių šios srities mokslininkų buvo JAV biologas Robertas E. Cornishas.
Jis teigė sugebėjęs atgaivinti du šunis – supdamas juos pirmyn ir atgal ir taip išjudindamas kraują, o tuo pat metu suleisdamas jiems antikoaguliantų ir steroidų mišinį. Galiausiai jis nusprendė atlikti eksperimentus ir su žmonėmis. Kalifornijos valstijoje mirčiai nuteistas kalinys pasisiūlė būti „bandomuoju triušiu“ – tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Kalbant apie dabartį, pakankamai neseniai mokslininkų komanda iš Jeilio universiteto pabandė atgaivinti kiaulės smegenis ir jų ląsteles – gautus rezultatus jie išplatino šių metų balandį. Kiaulei mirus, po kelių valandų mokslininkams pavyko atgaivinti kai kurias jos smegenų ląsteles – tačiau to nepakako, kad kiaulė atgautų sąmonę. Mokslininkai, kurie buvo nesusiję su tyrimu, ėmė diskutuoti, kad tyrimas parodė, ką reiškia būti gyvam, bet patiriant smegenų mirtį.
Prisikėlėliai
Žinoma, siaubo pasakos siaubo pasakomis, o mitai – mitais, bet bet keletas tyrimų ir net realių atvejų rodo, kad prisikėlimas iš numirusių yra įmanomas. 2011 metais 46 metų moteris Kelly Dwyes kopinėdama įkrito į užšalusį tvenkinį. Ji buvo viena, todėl kol atvyko greitoji pagalba, moters širdis jau buvo sustojusi, o kūno temperatūra nukritusi iki 15 laipsnių. Kai medikai nusprendė išjungti jos gyvybę palaikantį aparatą – moteris jau buvo mirusi penkias valandas, tačiau jos širdis staiga ėmė plakti.
Ligoninėje ji praleido dvi savaites, o tada grįžo namo būdama visiškai sveika ir gyva, be jokių smegenų pažeidimų. Iš tiesų yra nemažai atvejų, kai kelios minutės po širdies sustojimo žmogus atgauna sąmonę. Šis fenomenas yra vadinamas „Lozoriaus efektu“. Ne visi žmonės, patyrę šį efektą, į gyvenimą grįžta turėdami visas neurologines funkcijas, tačiau 2007 metais atliktas tyrimas parodė, kad 35 proc. „Lozorių“ į normalų gyvenimą grįžta visiškai sveiki.
Mokslininkai nesėkmingai bandė atgaivinti mirusius jau šimtus metų, tad atrodo, jau reikėtų nuleisti rankas, ar ne? Tačiau net ir šiandien yra tų, kurie siekia rankiniu būdu atgaivinti mirusius. Štai JAV biotechnologijų kompanija „Bioquark“ nusprendė atlikti eksperimentus su 20 kliniškai mirusių pacientų, kurių tikslas – atgaivinti žmogaus smegenis.
Nors tyrimas neprasidės dar iki šių metų liepos, kompanija susilaukė nemažai kritikos iš kitų mokslininkų. Jie teigia, kad tai nėra mokslas ir, kad „miręs žmogus yra miręs“.
Parengta pagal „Live Science“
