Žmogus turi labai aiškią ištvermės ribą - naujas tyrimas rodo, kad jei ją peržengiate, kūnas pradeda byrėti

Taip išeina, kad XXXL apimties žmonės staiga tapę sportiškais galėtų skristi greičiau už treniruotus atletus? Visi tie "sumo" sudėjimo žmonės ramybės būsenoje degina daug daugiau kalorijų, bei dar didesniais kiekiais matinasi.

Tokia riba netik sporte ir nereikia kliedesinių fantazijų, nes iliuzijos 3.5 ar dar +1 ar +2, tėra dvigubinimo ekstrapoliacija. Tai elementaru pavaizduoti lastelių dauginimusi, kai neįmanoma pasiekti didesnės apimties pilnutinai neperskilus.

niekas nerašo apie dauginimąsi ar regeneraciją. Parašyta, kad žmogaus organizmas gali įsisavinti 2.5x kiekį kalorijų, reikalingų ramybės būsenos palaikymui ir tai apriboja ilgalaikę organizmo galią.

Kalbėjau apie daugiklį ir iliustraciją, rodančią daugiklio taikymą ir kitose srityse. Panašiai yra ir su daugikliu 4, tik jo ypatumas kitoks: geometriškai atrodantis stabiliu, fizikine prasme priešingas, taira lūžta arba sugeneruoja penktą elementą. Kitaip tariant tai irgi ribinis dydis, todėl daugikliuose, minėtuose anksčiau, figuruoja pusės nuokrypis, nuo kurio priklauso sprendinys, proceso vektorius, nes pusės aplinkoje likimo ruletė, dalinsis ar nuslops?

Iš kur tu paėmei kad stori žkonės sudegina daug kaliriju? Jie ir stori, nes kaloriju nesudegina pakNkamai. Beje prie ko čia kaloriju sudeginimo kiekis? Straipsnyje sakoma, kad jeigu ramybes busenoje įsisavini 100 kal., tai gali vidutiniškai sudeginti 260 kaloriju nekenkdamas sau. Kuo labiau viršiji šia norma, tuo trumpiau gali buti aktyvus. Prieko cia stori zmones, kaloriju deginimas ir ju skridimas? Kame tavo logika? P.s. Svorio augimas tai ne kaloriju įsisavinimas, o ju kaupimas.

Taip neparašyta. Parasyta kad zmogus negali sudeginti daugiau nei 2.6 karto nei sugeba įsisavinti. Kadangi zmones įsisavina skirtingsi, tai ir ju pajegumai skirtingi.

Bet kas belieka daryt, kai nėra ką degint?