Daugėjant tyrimų peršasi išvada, kad žmogaus skeletas vis labiau prisitaiko prie unikalaus, laikmečio naujovių nulemto streso. Vienas iš pavyzdžių, kuriuo galima grįsti tokią prielaidą, – kaulinės ataugos, susiformuojančios prie kaukolės pagrindo užpakalinėje dalyje – toje vietoje, ties kuria baigiasi kaklas.

Pasak Australijos mokslininkų, tokių darinių tenka vis dažniau pastebėti jaunų individų rentgeno nuotraukose.

Ištyrus 1,2 tūkst. suaugusiųjų australų rentgenogramų paaiškėjo, kad 41 proc. 18–30 metų asmenų turi tokias kaulinius pentinus primenančias iškyšas, ir tai 8 proc. viršija bendrą vidurkį, rašoma portale „ScienceAlert“.

Kai kurios išaugos tėra 10 milimetrų ilgio, taigi, vos pastebimos, tačiau, kaip nurodoma 2018-aisiais atlikto tyrimo apraše, pasitaiko ir tokių, kurios siekia 30 milimetrų.

„Sveikatos priežiūros srityje dirbu jau 20 metų, bet tik pastaruoju dešimtmečiu padažnėjo pacientų su tokį darinį turinčiomis kaukolėmis“, – transliuotojui BBC neseniai sakė tyrimui vadovavęs Davidas Shaharas iš Saulėtosios Pakrantės universiteto (Australija).

Minėtina, kad ataugos susiformuoja labai konkrečioje kaukolės vietoje – užpakalinėje galvos dalyje, apačioje. Tai – okcipitalinio (pakaušinio) kaulo vieta. Maždaug ties jo viduriu yra nedidelis gumbelis, vadinamas išoriniu pakaušio gumburu, prie kurio prisitvirtinę kai kurie kaklo raiščiai ir raumenys.

Kaip vieta, prie kurios kas nors prisitvirtina, išorinis pakaušio gumburas techniškai atitinka entezės charakteristikas, o šiose griaučių vietose gali imti formuotis ataugos, vadinamos entezofitais. Tipinė tokio proceso priežastis – mechaninis stresas, tarkim, didesnis raumenų įtempimas.

Kaip rodo D. Shaharo ir jo kolegos Marko Sayerso pateikti duomenys, jaunų žmonių išoriniai pakaušio gumburai paprastai yra ilgesni. Nors šiaip jau gumburai tikrai nėra dideli, mokslininkai pateikė gana drąsią hipotezę. Jie teigia, kad šie kaulai – vis labiau pastebimi, ir ši tendencija neva sutampa su nešiojamųjų įrenginių išpopuliarėjimu ir būtinybe juos naudojant ilgokai išbūti tam tikroje ydingoje pozoje.

Panašūs degeneraciniai skeleto pakitimai paprastai priskiriami senėjimo simptomams. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju tenka kalbėti apie koreliaciją tarp padidėjusių išorinių pakaušio gumburų ir jaunyvo amžiaus, asmens lyties bei įpročio nulenkti galvą į priekį.

Tarkim, vyrams tikimybė turėti pailgėjusį išorinį pakaušio gumburą yra penkiskart didesnė nei moterims. Taip teigti leidžia ir anksčiau gauti įrodymai apie vyrų polinkį turėti labiau išreikštus gumburus, kurį nesunku paaiškinti didesniu galvos ir kaklo svoriu, taip pat stipresniais raumenimis.

Kaip vieną iš veiksnių, būtina paminėti ir galvos palinkimo į priekį lygį. Nors tyrimo rezultatai leidžia kalbėti vos apie 26 milimetrų vidurkį, tai, anot mokslininkų, yra daug daugiau nei buvo užfiksuota 1996-aisiais.

„Neatmetami ir tokie entezofitų augimą skatinantys veiksniai kaip genetinis polinkis bei uždegimai, – nurodo mokslininkai, – tačiau vis tiek darome prielaidą, kad pažangiųjų technologijų ir išmaniųjų įrenginių naudojimas daro esminę įtaką konkretaus tipo laikysenai, savo ruožtu, nulemiančiai adaptyvių, tvirtų kaukolinių darinių formavimąsi.“

Kad ir kokios įtikinamos atrodytų tokios išvados, nevalia pamiršti, jog priežastinių ryšių nustatymas nebuvo priminis šio tyrimo iniciatorių tikslas, be to, šiokių tokių abejonių kelia taikyta metodika. Visgi mokslininkų pateiktos idėjos gimė toli gražu ne iš niekur: jos pagrįstos išsamiais tyrimais, kurių užduotis – nustatyti žmogaus atramos ir judėjimo sistemos pokyčius, kuriuos lemia įpročiu tampantis mobiliųjų įrenginių naudojimas.

Sisteminiai pastarojo meto tyrimai parodė, kad mobiliuosius, rankose laikomus įrenginius naudojantys asmenys problemų kaklo srityje patiria 67 proc. kartų dažniau nei kurioje nors kitoje stuburo dalyje. Ne vieno tyrimo išvadose nurodoma, kad 68 proc. dėstytojų ir studentų, mobiliuosius įrenginius naudojančių vidutiniškai 4,65 val. per parą, skundžiasi skausmais kaklo srityje. Kad ydinga laikysena neigiamai veikia savijautą, žinoma jau seniai, bet nerimą kelia tai, kad dabar palinkę prie įrenginių praleidžiame kur kas daugiau laiko nei seniau prie knygų arba sąsiuvinių.

Dar būtina pasakyti tai, kad pailgėję išoriniai pakaušio gumburai savaime jokios grėsmės nekelia. Deja, kokios nors rimtesnės problemos simptomams juos priskirti galima. Tai, kaip organizmas kompensuoja ydingos laikysenos nulemtą nepatogumą, gali padidinti tam tikrų sąnarių ir raumenų apkrovą, taigi, lemti sužalojimų arba atramos bei judėjimo sistemos problemų riziką.

„Nors planšečių revoliucija neišvengiamai paveikė kasdienius mūsų įpročius, būtina prisiminti, kad šiems įrenginiams – tik dešimt metų, todėl gali būti, jog tik dabar ima ryškėti su jais susiję simptominiai sutrikimai. Gauti rezultatai rodo, kad laikysenos nulemtą apkrovą patiria jaunesni tyrimo dalyviai, o kitų amžiaus grupių atstovams ji nebūdinga“, – teigia tyrimo autoriai.

ačiau kai kurie mokslininkai kolegų tyrimą vertina skeptiškai. Visų pirma, nebuvo apskaičiuota, kiek tyrime dalyvavę jaunuoliai praleido laiko naršydami savo telefonuose, tad sunku susieti kaukolės ataugas su šiuolaikinėmis technologijomis. Leidinys „Business insider“ pastebi dar ir tai, kad tyrimą atlikęs D. Shaharas gali būti suinteresuotas, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų savo laikysena, mat jis vadovauja bendrovei, kuri prekiauja laikysenos koregavimo produktais.

Niujorke neurochirurgijos klinikai vadovaujantis Davidas J. Langeris taip pat išsakė savo abejones: „Esu atlikęs daugybę galvos rentgenogramų, bet nieko panašaus nesu matęs. Man šis tyrimas atrodo nepatikimas“, – teigia medikas.

Komentarai ()