Pirma, antra, trečia ar ketvirta; pliusas ar minusas? Taip daugelis nuo seno esame įpratę skirti kraujo grupes. Visgi toks skirstymas klaidingas, sako Klinikinės imunologijos laboratorijos vyriausioji ordinatorė gydytoja dr. Radvilė Malickaitė, kadangi kraujo grupių yra kur kas daugiau nei 8 ir jos skirstomos pagal antigenų sistemas.

Ką daro antigenai – vis dar nežinoma

„Kraujo grupių mes galime suskaičiuoti apie kelis šimtus, vien sistemų, pagal kurias mes jas skirstome, gali būti nuo 28 iki 35. Todėl norint pasakyti, kokią tiksliai kraujo grupę turi žmogus, reikėtų labai plataus tyrimo, tai būtų raidžių ir skaičių kombinacija. Iš tiesų, jos vadinamos pagal antigenų sistemas. Kiekviena ląstelė yra gyvas organizmas, kuriai reikia bendradarbiauti su kitomis ląstelėmis, jos savo paviršiuje turi membranas, kitaip vadinamas receptoriais“, – sakė gydytoja.

Vienas iš pagrindinių kraujo grupių skirstymo būdų – ABO antigenų sistema. Jei žmogaus kraujo grupė yra A, jo kraujyje cirkuliuoja antikūnai prieš B antigeną. Anot R. Malickaitės tai gali pasirodyti keista, kodėl gi kūnas gamina antigeną prieš tai, ko mes neturime savo kraujyje?

„Na, tai tikriausiai yra juokingiausias dalykas, nes žmonės jau labai daug laiko žino apie ABO antigenų sistemą, bet nežino, ką tie antigenai daro. Mes tiesiog to nežinome“, – nusišypso R. Malickaitė.

Kitas rodiklis, pagal kurį skirstomos kraujas, yra rezus antigenai.

„Yra kitos kraujo grupės, pavyzdžiui, rezus, sakome, jog yra pliusas arba minusas. Tačiau iš tiesų yra daugiau antigenų. Pliusas ir minusas parodo tik tai, ar yra D antigenas, ar ne. Jei jis yra, grupė – pliusas, jei nėra, minusas. Kaip nesusipainioti? Pirmoji grupė yra nulis, vadinasi, žmogaus eritrocito paviršiuje nėra nei A, nei B antigeno. Tai, ką vadindavome antra grupe, yra A, ląstelės paviršiuje yra A antigenas. Trečia – B antigenas, ketvirta – AB“, – pasakojo gydytoja.

Labai retai, be grupė gali ir pasikeisti

Dvi kraujo grupės yra išskirtinės: turėdami vieną iš jų galime savo kraujo duoti visiems, o turėdami kitą, mums patiems galima perpilti visų kraują. Jei norite būti kraujo donorais, nepalankiausia šiuo atveju yra AB minus – nors tokiam žmogui galima perpilti bet kieno kraują, tačiau jis pats jo duoti gali tik labai retai. Ir atvirkščiai, nulis minus grupės kraują galima duoti visiems iš eilės.

„Geriau turėti plius grupę, jei esate moteris ir planuojate susilaukti kūdikio, nes koks bebūtų rezus besivystančio vaisiaus, nepradėsite gaminti antikūno. Jei mama turi minusą, o vaisius pliusą, atsiranda tikimybė, kad nėštumo metu pradės gamintis antikūnai. Pirmo nėštumo metu gali nieko nenutikti, tačiau antro – didelė tikimybė, kad vaisius žus“ – sakė gydytoja.

Pasak R. Malickaitės, Didžiosios Britanijos statistika rodo, kad 1 iš 13 tūkstančių perpylimų yra atliktas arba ne iš to donoro, kuriam buvo padaryti tyrimai, arba ne tam pacientui, kurio kraujo grupė buvo tiriama. Tokių klaidų pasekmės gali būti katastrofiškos – ligoniui iškyla didelė rizika mirti.

„Grupė gali pasikeisti atlikus kraujo čiulpų persodinimą. Jau yra atliktos kelios širdies transplantacijos kūdikiams, kai kraujo grupės nesutapo. Tai įmanoma, nes mažas vaikas gamina dar labai mažai antikūnų, be to, operacijos metu pakeičiama kraujo plazma. Po mėnesio laboratorija gauna kitokį tyrimą – grupė nepasikeitė, bet antikūnų nebėra“, – pasakojo R. Malickaitė.

Daugiausia baltųjų populiacijoje yra turinčių A antigeną ir rezus pliuso kraujo grupę, mums įprastai žinomą kaip antrąją, o mažiausiai – AB antigenų, vadinamąją ketvirtą grupę.

Komentarai ()