Kas labiau tukina žmogų - riebalai ar cukrus? Kas blogiau - duona ar saldumynai?

Vienareikšmiškai labiau tukina cukrus (visi angliavandeniai). Nes jam įsisavinti reikalingas insulinas, o insulinui oraganizmas greitai pasidaro atsparus. T.y. net ir nekalta ledų porcija daugiau eina į juosmens riebalus nei į kūno ląsteles. Riebalai yra sveikiausias energijos resursas, neveltui visi gyvūnai energijos atsargas kaupia riebalų, o ne angliavandenių pavidalu. Šis straipsnis tai tik vertimas visiškai neprofesionalaus straipsnio, kurį prarašė žurnalistas pietų metu grauždamas spurgą su grietinėle ir samprotaudamas apie gyvenimą. . Toks dalykas kaip "būtinieji" angliavandeniai neegzistuoja. Taškas. Tegul autorius pasako kuo skiriasi gliukozės molekulė iš rafinuoto cukraus ir iš banano? O gi niekuo. Tai ta pati gliukozė. Insulino hormonui visiškai nesvarbu iš kur jūs gavot gliukozės. Ar suvalgysi šaukštelį cukraus ar vieną obuolį - skirtumas mažas. Suminis gliukozės kiekis panašus. Jei organizmui prasidėjusi atsparumo insulinui fazė, kokius jūs angliavandenius bevalgytumėt, ląstęlės nebeįsileidžia insulino pernešamos gliukozės, nes insulino receptoriai yra "persidirbę" ir normaliai nefunkcionuoja. Jei virš diržo pūpso pilvukas, tai angliavandenius reikia braukti iš mitybos masiškai, nes tai antro tipo diabeto pradžia. Negana to, angliavandeniai kokie jie bebūtų yra greičiau suskaidomi, žmogus daug greičiau ir daug stipriau išalksta po angliandenių nei po riebalų ir baltymų.

Iš esmės sutinku, tik teiginys apie visų gyvūnų pasirinkimą atsargas kaupti dėl jų sveikumo abejotinas. Tiksliau, pasekmė pastatyta prieš priežastį. Visų pirma, labiau tikėtina, kad atsargų kaupimas riebalais įsigalėjo dėl riebalų energinio efektyvumo – 9 cal/kg, angliavandeniai/baltymai – 4 kcal/g. Bet atsargos kaupiamos ir angliavandenių pavidalų – kaip glikogenas. Angliavandenių yra ir eskimų valgomoje mėsoje. Be insulino žmogus neišsiverstų – visi maisto produktai galiausiai suskaidomi iki gliukozės. Netgi nevalgant jokių angliavandenių gliukozės lygis kraujyje nėra nulinis. Angliavandeniai (polisacharidai) naudingi žarnyno biomui, o nuo oligosacharidų ir monosacharidų klesti patogeniniai mikroorganizmai.

Internete prisifilosofuoja žmonės iki tokio lygio, kad storėjama nuo obuolių, todėl juos reikia mesti iš mitybos.

Neskaičiau straipsnio, bet pamačius tai ką pacitavai, tai atrodo jog ir gerai, kad neskaičiau. Nu jo... Pasakys, kad reikia išbraukti vaisius...

Atsiprašau, kad taip neaiškiai gavosi – ten ne straipsnį pacitavau, o pirmo komentatoriaus pasipiktinimą. Pataisiau savo ankstesnį komentarą.

Angliavandeniai esantys banane nėra sudaryti vien tik iš cukraus (apie 50% angliavandenių banane yra cukrus). Taip pat gliukozė nėra cukrus , sacharozė yra cukrus, ją turi suskaidyti dar iki gliukozės. Kuo ilgesnė grandinė, tuo ilgiau skaido (mažesniomis dozėmis gaunama gliukozė, ne taip staigiai). Tame šaukštelyje cukraus nėra polisacharidų. Bananų angliavandeniai nėra vien tik cukrus, kaip ir kitų vaisių. Taip pat sakai, kad visi angliavandeniai tukina. O tai kaip dėl celiuliozės(ląsteliena/skaidulinės medžiagos) - angliavandenis, polisacharidas? A tu sakai, kad jis tukina žmones? Taip pat vaisiai dar turi makro ir mikroelementų. Reikia ne aklai viską atsisakyti, o atsisakyti pridėtinio cukraus. Reikia atsisakyti ne visų angliavandenių, o būtent cukraus (sacharozės) - disacharido. Polisacharidas krakmolas geriau, ilgesnė grandinė, lėčiau įsisavinama gliukozė, nes ilgiau skaidoma (aišku ne taip lėtai kaip baltymai ir riebalai). Ir krakmolo yra daug kur, jeigu nesaldžios bandelės tai ten didžioji dalis yra krakmolas su truputį ląstelienos ir cukraus. Kaip sakant visi kvietiniai produktai, kukurūzų ir bulvių produktai. Tai daug geriau nei, kad cukrus. Aišku viskas ko per daug, nesveika. Jeigu valgysi vien tik baltymus ir riebalus, negyvensi. Taip pat reikia išskirti, kad geriau augaliniai riebalai nei, kad gyvuliniai. Sočiosios riebalų rūgštys (gyvulinės kilmės) susijusios su kraujagyslių ligomis, taip pat ir širdies. Priklauso jau kiek ten suvartosi. Ir polisočiosius riebalų rūgštys (augalinės kilmės) galima neriboti, kaip, kad celiuliozės/skaidulinės medžiagos (kuriuos galima pavadinti nepakeičiamais angliavandeniais, aišku taip nevadina tačiau tai būtina mūsų visam žarnynui, virškinimui). Riešutuose yra labai daug augalinių riebalų , tačiau vėlai nereikėtų valgyti. Mat juose labai daug riebalų ir dar baltymų. Dėl to labai lėtai skaido. Taip pat jeigu jų nemažai valgoma, geriau nemaišyti su kokias angliavandeniais. Nes tada būna visko daug, riebalų, baltymų, angliavandenių ir stipriai būna apsunkinama virškinimo sistema. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama daug valgyti naminės mišrainės, nes ten visko būna (nebent geriau jeigu nebūna gyvulinių produktų, bet tai dažniausiai mišraine valgo prie mėsytės, kur būna riebaliukų). Geriau valgyti atskirai mišraine ir padaryti tarpą, kad pavirškintų. Prie mėsos kokias salotas geriau. Per šventes visi visko prisikerta prie stalo, o po to ir žiūrėk. Skrandis sustojo. Aišku pats taip sveikai negyvenu, bet pas ką vyresnis amžius, reikėtų atsargiau. Straipsnio neskaičiau.

Rule of thumb būtų valgyti tą maistą, kuris ilgiausiai išlaiko sotumą, ir žinoma balansuoti, kad būtų visavertė mityba. Bet nuo ko ilgiau būsi sotus? MC burgerio, tiek pat kalorijų gaunant iš šokolado ar tiek pat iš cepelinų? O dabar dar nauja mada, kad kalorijos nelygios kalorijoms: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos ... d=59514805

Visa "sveika mityba" yra viso labo mada. Jokio mokslo ten nėra, tik statistikos žaidimai. Valgyti reikia tai, kas skanu, ir nesukti smegenų ties neegzistuojančiomis problemomis.

Tik internete galima gauti geriausius mitybinius patarimus. Ledai, saldainiai – sveika, nes skanu. Problemų nėra ir negali būti, ir prašom nekvaršinti galvos statistinėmis nesąmonėmis, nes tai ne mokslas... https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena ... 28-1029906

Man labai skanu pyragai ir tortai Deja ir tu pritarsi, kad daug torto - nesveika Bet sveika mityba aš vadinčiau "normalų" įvairų maistą. Salotos, mėsa, sriuba, na visko sveikais kiekiais. visokių mėsų, riebalų, angliavandenių, gliutamino ir t.t. atsisakymas dažniausiai - mados reikalas. Galbūt tai kažkiek tiesa, bet visvien sveikiau už junk food.

Vidutiniškai imant, nelabai daug tu ir suvalgysi to torto O dėl vienkartinių pavartojimų, nieko blogo tame tikrai nėra. Maistą "junk'u" daro ne maisto produkto kategorija, o naudotų produktų kokybė, kurios trūkumą šiais laikais įprasta maskuoti skonio stiprikliais ar dirbtiniais skoniais. Mano sveikos mitybos samprata identiška taviškei ir galbūt aš klystu, bet tokia mityba kaip tik ir yra tai, ką vidutinis pilietis rinktųsi/norėtų valgyti, nes banaliai ir skanu, ir neatsibosta. Aišku, yra dar tokia modernių laikų bėda, kaip totalus kulinarinis beraštiškumas, bet čia jau švietimu reikia užsiimti, o ne kliedėti, koks baisus tas cukrus/druska/lašiniai/visa kita, kas duotuoju momentu ne fengšui.

Ledai paprastai pagal sudėtį yra arba plakta grietinėlė, arba vaisių sultys (ar visa to mišinys). Saldainiai - pernelyg neabibrėžta produktų kategorija. Jei tipinis šokoladas - kakava, kakavos sviestas ir pienas. Abiem atvejais normalūs produktai. Aišku, nebūsi gyvas nei vien šokoladu, nei vien kopūsto lapu, o ir atsibos ilgainiui.

Kaip čia išeina, kad „sveika mityba“ yra statistikos žaidimai, o „naudotų produktų kokybė“ staiga sukėlė susirūpinimą?

Apsinuodyti galima, po poros trejeto kartu pradėjau galiojimus ir sudėtis skaityti. Retą savaitę nerandu ko nors negaliojančio ar paskutinės dienos galiojimo. Ir dar sužinojau, kad ne viskas, kas atrodo kaip dešra, sudaryta iš mėsos. Skandalai būna periodiškai, bet niekas nuo to nesikeičia. Be to, tikriausiai nereikia aiškinti, kuo skiriasi maksiminė višta nuo kaimiškos.

Kai žmogus juokiasi iš „sveiko maisto“ (nes tai yra nereikšmingas statistinis triukšmas), bet įžvelgia skirtumą tarp maksiminės ir kaimiškos vištienos (nes tokiu atveju statistinis triukšmas tampa be galo reikšmingas), tai ir yra totalus kulinarinis beraštiškumas, paties žodžiais tariant.

Šiukšlės yra šiukšlės. Pasibaigusio galiojimo arba pagaminta iš pasibaigusio galiojimo (nemaža dalis paruoštu salotu ir kepiniu) arba šiaip iš atlieku pagaminta ignoruojant bet kokius kokybės standartus. Tai, kas gali sukelti apsinuodijimą bent jau silpnesnės virškinimo sistemos savininkui. Deja, tokiu produktu mūsu prekybcentriuose pakanka. Vargu ar rastum niekada neapsinuodijusį. Suprantu, kad pas patį šiukšliu koncepcija platesnė Kaimiška višta skanesnė, sultingesnė. Nors kažkur teko užmatyti straipsnį, neva kaimiškos vištos ne fengšui, nes daug riebesnės.

Jei nori sužinoti, ką žmonės vadina „junk food“, įsirašyk bent jau į Google, jis netgi į lietuvių kalbą gražiai išverčia. Jei šita tema ant tiek px ir interesas iki tiek nedatraukia, tai dar pora atsakymų ir galėsi laisvai pretenduoti į Nobelio literatūros premiją

Tuo viskas ir pasakyta. Dietologija yra susikompromitavęs mokslas, kur "mokslininkai" siekdami rezultatu bet kokia kaina nutarė atsisakyti bet kokiu tikslumo standartu. Net sociologija šiuo metu yra tikslusis mokslas, jei lyginti su dietologija. Visiškas ignoras galimiems šalutiniams veiksniams, kuriu šioje srityje praktiškai begalybė. Visiškas ignoras sigmai. Klaidos tikimybė - 99,99, nieko smulkmena, svarbu grafikas gražus. Statistika skirtingoms imtims primena random funkciją, nieko tokio - užtai šioje imtyje grafikas aiškiai rodo neigiamą įtaką. Neigiama įtaka neišsiskiria iš bendro triukšmo, nesvarbu, vis tiek išmatuosim tuos 3 proc. tikimybės ir pareikšim, kad bet kokie kiekiai kenkia. Vat tai yra šiuolaikinė dietologija. Reikėtu vieno fiziko recenzento privaloma tvarka ir uždarytu visą šitą cirką visiems laikams.

, nukopijuota labiausiai patikusi straipsnio „Nutritional value“ pastraipa apie tai, kad skirtingoms rūšims mitybinė vertė labai skiriasi, ir ją paskelbia „apibrėžimu“ ir t. t.), tu geriau juodąsias skyles nagrinėk.

Junk food problema ne tik kokybė, bet ir procesas ruošimo. Tai yra smarkiai apdorotas, markiai prikonservuotas maistas. Kuo ilgesnė galiojimo data, kuo pigiau ir t.t. McDonald plakta kiaušinienė - iš tetrapako. Kepinti svogūnėliai - iš svogūno granulių. Ledai? kaži kiek ten grietinėlės, o kiek visokių stabilizatorių ir emulsiklių. Kaip ir dešros gali gaut kur mėsos <50%. O dėl tortų... Be problemų pasimėgaudamas įveikčiau kokį 300-500g/dieną ilgą laiko tarpą. Aiško po trijų saldžių dienų norėsis mėsos užkąsti, bet desertui tai netrukdo. Tik organizmas nelabai sugalvotų kur kalorijas dėt, kaip kupranugaris pradėtų kaupti Grynų angliavandenių tai neprikaupsi organizme, pas mus kaip ir nenumatytos "angliavandenilių lastelės", tai viskas pakuojama ir sandėliuojama kaip riebaliukai. p.s. visgi man labiausiai patikęs yra kolegos apibūdinimas, kad tukina kalorijos, o ką valgai jom gauti lemia kiek ilgai sotus būsi. Sveikas/nesveikas maistas atsiliepia bendrai sveikatai, bet ne viršsvorio metimui.