Mitybos kraštutinumus, pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, galima suskirstyti į dvi dalis: maistinių medžiagų nepakankamas vartojimas ir atvirkščiai – per didelis maistinių medžiagų vartojimas, su kuriomis ir gauname per daug energijos.

Gydytoja sako, kad kraštutinumas, ekstremalumas mums mintyse tikriausiai siejasi su ekstremaliu sportu, kuris gali sukelti pavojų ne tik mūsų sveikatai, bet ir gyvybei. Vienokie ar kitokie mitybos kraštutinumai taip pat siejami su rizika sveikatai. Kai kalbame apie mitybos kraštutinumus, visgi dažniau pagalvojame apie augaliniu maistu paremtas mitybos dietas ar metodikas.

Gyvybiškai svarbus B12 vitaminas

„Vakarų pasaulyje didžiausia dalis mirčių yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl buvo pradėta ieškoti išeičių, viena iš tokių pasirodė vegetarinė dieta. Paaiškėjo, kad vegetarinė dieta sumažina koronarinės širdies ligas iki 40 proc. Tikriausiai dar reikėtų neatmesti ir to, kad tie žmonės, kurie maitinasi vegetariškai, dažnai turi kitokią požiūrį į pasaulį, galbūt rečiau rūko, vartoja mažiau alkoholio, dažniau sportuoja. Tad tai irgi gali pagerinti vegetarinės dietos rezultatus“, – pasakojo E. Cikanavičiūtė.

Vis dėlto, ar tikrai vegetarinė dieta yra tokia saugi ir nepadidina rizikos mūsų sveikatai? Dietologė pasakoja, kad 1969 m. buvo aprašytas kūdikio mirties atvejis, o atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis mirė dėl vitamino B12 stokos, nustatyta anemija ir amino rūgšties homocisteino padidėjimas. Taip pat buvo pastebėta, kad yra aterosklerozinių pakitimų.

Buvo iškelta hipotezė, kad kraujagyslių pakitimai atsirado būtent dėl homocisteino ir jo darinių koncentracijos padidėjimo.

„Vitaminas B12 yra gaunamas tik su gyvūninės kilmės maistu, augalinės kilmės B12 yra neaktyvus ir gali netgi slopinti aktyvaus pasisavinimą iš gyvūninės kilmės produktų“, – sakė dietologė.

Kitas svarbus elementas, gaunamas iš esmės tik su gyvūninės kilmės maistu, – tai nepakeičiamosios aminorūgštys. Nepakeičiamosios jos todėl, jog organizmas jų pats negali pasigaminti, tik maistas jomis aprūpina. Tik keli augalinės kilmės produktai turi visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, bet nedidelius kiekius. Jų trūkumas, nepriklausomai nuo B12 situacijos, didina homocisteino koncentraciją.

„Tyrimai, kurie lygino vegetarus, veganus ir visavalgius, nustatė, kad mažiausią homocisteino koncentraciją turi visavalgiai, o didžiausią veganai. Tyrimai, kuriuose lyginta B12 ir folio rūgšties reikšmė homocisteinui, nustatė, kad folio rūgštis nėra reikšmingai susijusi su homocisteinu, B12 yra pagrindinė priežastis“, – kalbėjo E. Cikanavičiūtė.

Nuolatinė padidėjusi homocisteino koncentracija skatina sintezę medžiagų, dalyvaujančių besivystant aterosklerozei. Ir priešingai – slopina tų medžiagų gamybą, kurios saugo nuo aterosklerozės atsiradimo, trombų susidarymo.

Vegetarai, kuriems neužtikrinama pakankamai B12, turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nepaisant to, kad yra eliminavę tradicinius rizikos veiksnius – per didelį riebalų ir sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos suvartojimą.

„Atliekami tyrimai, kuriais bandoma išsiaiškinti, ar B12 papildai gali sumažinti šias rizikas veganams, bet kol kas tyrimai riboti ir teigiamų rezultatų neparodo“, – sakė gydytoja.

Pernelyg didelės pastangos maitintis sveikai gali sugadinti sveikatą

Kalbant apie mitybos kraštutinumus, aktuali problema tampa nervinė orteresija. Tai perdėtas rūpestis ir pastangos valgyti sveiką maistą.

Šis terminas įvardintas visai neseniai, kai gydytojai pradėjo kalbėti, kad noras valgyti pernelyg sveikai, paradoksaliai sutrikdo žmogaus psichosocialinę ir fizinę sveikatą. Maistas pirmiausia vertinamas ne kaip pagrindinis išgyvenimo šaltinis mūsų kūnui bei ląstelėms, bet labiau kaip sveikatos šaltinis pagal individualų supratimą.

Žmogus itin daug laiko ir pastangų skiria domėjimuisi apie mitybą ir maistą, jo ruošai, raciono ir valgymo planavimui. Aplinkiniams gali pasirodyti, jog žmogaus gyvenimas sukasi apie nieką kitą, išskyrus maistą.

Nervinė ortoreksija pasižymi besąlygišku ir fanatišku tikėjimu subjektyviai suprantamais mitybos principais, nepaisant to, kad gresia energijos trūkumas ir maistinių medžiagų nepakankamumas. Taip pat didele baime valgyti nesveiką maistą ir kitų, kurie jį valgo, smerkimu.

„Kodėl specialistams tai rūpi? Todėl, kad vegetarizmas, o ypač veganizmas, tampa legaliu būdu išvengti tam tikro maisto, sumažinti energijos suvartojimą, jausti valgymo kontrolę sergant valgymo sutrikimu. Tyrimų duomenimis, maisto fanatizmo problemą dažniau turi vegetarai nei visavalgiai. Vis dėl to teigti, kad vegetarizmas yra kelias į nervinę ortoreksiją ar net nervinę anoreksiją – negalima“, – pasakojo E. Cikanavičiūtė.

Tačiau, pasak jos, pusė asmenų, sergančių nervine anoreksija, nurodo, kad kelis metus iki diagnozės tapo vegetarais.

Komentarai (4)