Nemėgstate namų ruošos? Tai sužinoję pradėsite tvarkytis dažniau ()
Kai kuriems žmonėms gaminimas, skalbinių plovimas ir tvarkymąsis – tikras košmaras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau tyrimai rodo, kad atliekant kasdienius namų ruošos darbus gali sumažėti ankstyvos mirties rizika. Mokslininkai nustatė, kad vos penkios minutės vidutinio aktyvumo kasdien, perpus sumažina suaugusiųjų mirties riziką per ateinančius šešerius metus.
Tyrėjai iš Norvegijos teigė, kad siurbliavimas ar vejos pjovimas priskiriami vidutiniam fiziniam aktyvumui, taip pat kaip ir greitas ėjimas. Ekspertai nustatė, kad net valanda lengvų užsiėmimų, tokių kaip indų plovimas ar gaminimas, padeda išvengti ankstyvos mirties.
Kuo daugiau mankštinamasi, tuo mažesnė rizika. Tyrėjų komanda teigė, kad bet kokio intensyvumo fizinė veikla sumažina mirties riziką.
Norvegijos sporto mokyklos Osle tyrėjai apžvelgė aštuonis tyrimus, kuriuose dalyvavo 36 tūkst. suaugusiųjų. Visiems savanoriams buvo bent 40 metų ir visiems buvo suteiktas nešiojamas įtaisas, leidžiantis sekti jų kasdienę veiklą.
Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal tai, kaip jie buvo aktyvūs. Jie buvo stebimi vidutiniškai beveik šešerius metus.
Medicinos žurnalas „British Medical Journal“ paskelbė, kad beveik šeši procentai dalyvių (2149) mirė tyrimo metu. Tyrėjai, vadovaujami profesoriaus Ulfo Ekelundo, nustatė, kad bet koks fizinio aktyvumo lygis yra susijęs su mažesne mirties rizika.
Pavyzdžiui, rezultatai parodė, kad ketvirtis žmonių, kurie buvo laikomi mažiausiai aktyviais, mirė 52 proc. rečiau nei mažiausiai aktyvios žmonių grupės nariai. Rezultatai parodė, kad antros, aktyviausios grupės dalyviams mirties rizika sumažėjo 66 procentais.
Pasak mokslininkų, aktyviausiems tos grupės žmonėms rizika sumažėjo 73 procentais.
„Išvados rodo, kad bet kokio intensyvumo fizinis aktyvumas sumažina mirties riziką. Šios išvados tikrai sustiprina posakį „geriau ką nors daryti, nei nieko nedaryti“.
Taigi, jeigu nenorite užsiimti sportu, lengva fizinė veikla taip pat suteiks naudos“, – teigė Lesterio universiteto Anglijoje mokslininkė dr. Charlotte Edwardson.
„Šie rezultatai yra fantastiški. Anksčiau buvo manoma, kad intensyvus fizinis aktyvumas naudingesnis sveikatai už ne tokį intensyvų.
Vis dėlto šis tyrimas rodo, kad sveikatą galima pagerinti vos 24 minutes per dieną greitai vaikščiojant ar atliekant kitokius vidutinio intensyvumo fizinius pratimus“, – sakė Lesterio universiteto profesorius Tomas Yatesas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad sėdėjimas 9,5 valandos per dieną – panašiai kaip visą dieną darbe – daugiau nei dvigubai padidina ankstyvos mirties riziką.
„Tai parodo, kaip svarbu vengti didžiąją dienos dalį praleisti sėdint, kad reikia užsiimti ir fizine veikla“, – tvirtino T.Yatesas.
Šis tyrimas nėra pirmasis, nustatęs ryšį tarp sėdėjimo per ilgai ir padidėjusios ankstyvos mirties rizikos. Dėl ilgo sėdėjimo padidėja širdies ligų, nutukimo, diabeto ir vėžio rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems rekomenduojama mažiausiai 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo mankšta.
Mokslininkai teigė, kad visi tyrimai buvo atlikti JAV ir Vakarų Europoje, todėl išvados negali būti taikomos kitoms populiacijoms.
Taip pat akademikai pabrėžė, kad visi suaugusieji buvo ne jaunesni kaip 40 metų, tai reiškia, kad išvados negali būti taikomos jaunesniems žmonėms.
„Jei norime būti sveiki ir nepriklausomi, kai pasensime, turime daugiau judėti, būdami 40–50-ties.
Be aerobinių pratimų, tokių kaip greitas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, turime stiprinti raumenis ir kaulus bei gerinti pusiausvyrą. Įvairios judėjimo formos gali padėti ilgiau išlikti sveikiems“, – tvirtino Geresnio senėjimo centro Jungtinėje Karalystėje Senjorų programos vadovė Jess Kuehne.
Parengta pagal dailymail.co.uk
