Neruoškite makaronų kelioms dienoms į priekį - pasenę makaronai gali atnešti ir mirtį (1)
Per ilgai užsibuvę mėsos gaminiai tiesiu taikymu keliauja į šiukšlių dėžę, ir dėl to net nesukame galvos. O kaip dėl ryžių ar makaronų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo sciencealert.com, nors ir atrodo, kad kiek ilgiau užsibuvę angliavandeniai neturėtų kelti jokio ypatingo pavojaus, išgirdę apie bakterijas bacillus cereus, pradėsite galvoti visai kitaip. Tai tikrai nėra kažkoks itin retas mikrobas. Bacillus cereus gali sėkmingai gyventi ir daugintis, kur tinkamas – dirvoje, maisto produktuose ar žarnyne.
„Natūrali šios bakterijos gyvenamoji aplinka labai plati. Jai palanki ir dirva, ir gyvūnai, ir vabzdžiai, ir dulkės, ir augalai“, – „Science Alert“ sakė Australijos valstybinio universiteto biotechnologijų specialistė Anukriti Mathur.
„Bakterija dauginasi utilizuojama maistingąsias maisto produktų medžiagas, tai gali būti ryžiai, pieno produktai, prieskoniai, džiovintas maistas ir daržovės. Kas tik šauna jums į galvą“, – teigia ji.
Kai kurios šios bakterijos atmainos naudingos probiotikų gamyboje, tačiau kitos gali sukelti apsinuodijimą maistu (jeigu joms bus sudarytos palankios sąlygos augti ir daugintis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai maistas laikomas netinkamomis sąlygomis). Blogiausiu atveju toks apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
2005 metais vienas toks atvejis buvo aprašytas specializuotame leidinyje „Journal of Clinical Microbiology“ – suvalgę keturių dienų makaronų salotų, apsinuodijo penki tos pačios šeimos vaikai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad salotos buvo paruoštos penktadienį, šeštadienį šeima jų nešėsi į pikniką. Grįžę iš pikniko, likusias salotas iki pirmadienio vakaro laikė šaldytuve, kol galiausiai vakarienei jas suvalgė vaikai. Naktį mažamečiai pradėjo smarkiai vemti, jie buvo išvežti į ligoninę. Deja, mažiausias vaikas neišgyveno, kitam sutriko inkstų veikla, bet laimei jis liko gyvas, o likusieji trys smarkiai apsinuodijo maistu, jie buvo gydomi skysčiais.
„B. cereus puikiai žinomas su maistu susijusių negalavimų sukėlėjas, tačiau šių organizmų sukeliamos infekcijos labai retai dokumentuojamos, nes įprastai jos pasireiškia gana lengvais simptomais“, – paaiškina mokslininkai.
„Mirtimi pasibaigusį atvejį lėmė suvalgius pasenusių makaronų salotų sutrikusi inkstų veikla. Šis atvejis iliustruoja baisiausias galimas tokių apsinuodijimų pasekmes“, – teigiama straipsnyje.
Nors tokios mirtys – itin retai pasitaikys atvejai, mokslinėje literatūroje apie juos rašyta ne kartą. Dar vienas atvejis užfiksuotas 2011 metais. Jis pasakoja apie dvidešimtmetį studentą iš Belgijos, kuris mėgdavo pasiruošti maisto visai savaitei. Tą lemtingą kartą jis gamino spagečius su pomidorų padažu.
Tą dieną jis užsimiršęs neapibrėžtam laikui paliko maistą ant virtuvės stalo. Tą pačią naktį smarkiai viduriavęs, vėmęs ir stiprius pilvo skausmus kentęs jaunuolis mirė. Reakcijoje į šį straipsnį užsimenama apie dar du jaunus žmones, kuriems dėl B. cereus sutriko inkstų veikla ir jie mirė: vienuolikmetis mirė suvalgęs kiniškų makaronų, o septyniolikmetis – nuo keturių dienų senumo spagečių.
Taigi, dabar, prieš visam laikui atsisakydami makaronų, akimirkai stabtelėkite. Svarbu akcentuoti, kad dauguma žmonių, kuriuos susargdina B. cereus, išvengia inkstų funkcijos sutrikimų. Dažniausiai pasireiškia lengvas apsinuodijimas maistu.
„Labai svarbu akcentuoti, kad B. cereus gali sukelti labai sunkių ir net mirtinų susirgimų, pavyzdžiui, sepsį. Didžiausias pavojus silpną imuninę sistemą turintiems asmenims, kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms ir besilaukiančioms moterims“, – paaiškina A. Mathur.
„Dauguma sunegalavusių neilgai trukus ir be jokio specialaus gydymo pradeda jaustis geriau ir sveikti. Tokie žmonės net nesikreipia į medikus, tad niekada neišgirsta ir tikros diagnozės“, – pabrėžia mokslininkas.
Bet kaip ši bakterija sukelia tokį smarkų apsinuodijimą, ir kaip galime tam užkirsti kelią? B. cereus turi blogą įprotį į maistą išskirti pavojingų toksinų. Dalį tų toksinų labai sunku sunaikinti net ir aukšta temperatūra, kokią maistas gauna šildomas mikrobangų krosnelėje. Pavyzdžiui, vienas iš toksinų, žmonėms sukeliantis vėmimą (žinomas emetinio toksino pavadinimu), net 90 minučių sėkmingai atlaiko 121 laipsnio temperatūrą. Ir tai ne vienintelis toksinas, kurį savo arsenale turi ši bakterija.
„Mūsų imuninė sistema atpažįsta toksiną (hemolizinas BL), kurį išskiria B. cereus. Imuninės sistemos reakcija – uždegiminis procesas“, – paaiškina A. Mathur ir užsimena apie pačios praeitais metais kartu su kolegomis atliktą bakterijoms skirtą tyrimą.
„Mūsų darbas atskleidė, kad toksinai nusitaiko į ląsteles ir jose pramuša skyles, todėl ląstelės žūsta, o organizme prasideda uždegiminiai procesai. Mokslininkės komanda taip pat įvardijo du būdus, kaip galima padėti organizmui neutralizuojant hemolizino BL poveikį ir sutrukdyti B. cereus daryti savo juodą darbą. Minėtieji metodai susiję su bandymais blokuoti toksinų veiklą bei uždegimo, kurį jie sukelia, slopinimu. Nors šis metodas dar tik kuriamas, mokslininkų komanda viliasi, kad šie sprendimai netgi galėtų būti naudojami ir kovojant su kitomis toksinus gaminančiomis bakterijomis, pavyzdžiui, E. coli.
Svarbiausia – maisto produktus laikyti šaldytuve, o virtuvėje laikytis tvarkos ir higienos reikalavimų.
„Labai svarbu, kad žmonės kruopščiai plautų rankas ir ruoštų maistą laikydamiesi griežtų saugumo reikalavimų. Be to, jeigu reikiamai šildysite seniau pagamintą maistą, taip pat sunaikinsime daugumą bakterijų ir jų išskiriamų toksinų “, – teigia A. Mathur.
Tyrimas skelbiamas specializuotame leidinyje „Nature Microbiology“.