Ročesterio universiteto ir Tarpdisciplininio Herclijos centro tyrėjai atrado intriguojantį dalyką: kai bendraujame su žmogumi, pasąmonėje kirbant mintims apie seksą, mūsų teisingumo barometras išsikreipia, ir mes būname linkę pakeisti tiesą taip, kad potencialus (-i) partneris (-ė) apie mus susidarytų palankesnę nuomonę. Susidomėję potencialiu seksualiniu partneriu, mes darome viską, kad tas žmogus taip pat mumis susidomėtų, ir šis procesas, greičiausiai, yra nesąmoningas.

Šalia žmogaus, kuris mums patinka, mes tampame malonesni ir būtent tam žmogui ypač dėmesingi. Tačiau ar pasąmonės kamputyje kirbantis geismas turi įtakos tam, kaip mes parodome save potencialiam (-iai) partneriui (-ei)? Taip, mes parodome save iš geriausios įmanomos pusės, bet ar būname linkę įpinti vieną kitą melą? Ročesterio universiteto ir Tarpdisciplininio Herclijos centro atlikto naujausio tyrimo duomenimis – taip.

Šiam tyrimui vadovavę tyrėjai – profesorė Gurit Birnbaum ir profesorius Harry Reisas – sako, kad mes esame linkę būti mažiau sąžiningi, kalbėdami su žmogumi, kuriam jaučiame lytinį potraukį, nes norime, kad tas žmogus apie mus susidarytų kuo geresnę nuomonę, siekdami, kad jis taptų mūsų seksualiniu partneriu.

Tam, kad įrodytų šį teiginį, tyrėjai atliko keturis atskirus eksperimentus, kuriuose dalyvavo keturios atskiros heteroseksualių savanorių grupės – ir vyrų, ir moterų, kurių amžius nuo 21 iki 32 m. Šių tyrimų išvados buvo paskelbtos leidinyje „Journal of Experimental Social Psychology“.

Pasąmoninis poreikis padaryti įtaką potencialiam (-iai) partneriui (-ei)

Kiekvienu atveju tyrėjai suskirstydavo savanorius į dvi grupes.

Vienoje grupėje buvo savanoriai, perėję etapą, kurį tyrėjai vadina „seksualiniu paruošimu“ (angl. „sexual priming“), o kita grupė buvo kontrolinė.

Kaip aiškina prof. H. Reissas, „seksualinis paruošimas“ reiškia žmonių nukreipimą link seksualinio pobūdžio minčių.

„Techniškai tai reiškia, kad smegenyse suaktyvinamas tam tikras idėjų rinkinys – tai yra, suaktyvinami smegenų centrai, atsakingi už lytiškumą“, – paaiškino jis.

„Bet tai nebūtinai reiškia, kad sujaudinami lytiniai organai“, – pridūrė profesorius.

Pirmojo eksperimento metu tyrėjai paprašė 54 moterų ir 54 vyrų išspręsti fiktyvaus veikėjo dilemą. Tada tyrėjai suskirstė vyrus poromis su moterimis ir nurodė diskutuoti ir ginčytis, laikantis skirtingų nuomonių.

Paaiškėjo, kad ir vyrai, ir moterys, kuriems prieš tai buvo suaktyvintos už lytinį potraukį atsakingos smegenų sritys, buvo labiau linkę nusileisti ir sutikti su partnerio (-ės) argumentais, nei tie dalyviai, kurie nebuvo „seksualiai paruošti“.

Antrame eksperimente dalyvavo 59 moterys ir 61 vyras, kurių tyrėjai paprašė užpildyti klausimyną. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimus apie tai, kas jiems svarbiausia ar labiausiai patinka sekso, santykių ir partnerystės srityje, pavyzdžiui: „Ar jus erzintų, jei potencialus (-i) partneris (-ė) būtų netvarkingas (-a)?“ arba „Ar jums patinka po sekso apsikabinti?“

Atsakiusiems į klausimus dalyviams buvo pateikiami arba vizualiniai seksualiniai stimulai, arba neutralūs stimulai. Tada dalyviams buvo pranešama, kad jie gaus internetu pabendrauti su kitais tyrimo dalyviais – dalyviai buvo suskirstyti po du heteroseksualiomis poromis.

Eksperimento metu dalyviams buvo parodytos jų porininkų anketos su atsakymais, atspindinčiais tai, kas jiems svarbu santykiuose. Perskaitę porininkų anketas, dalyviai turėjo iš naujo susikurti savo profilius, atsakydami į tuos pačius klausimus apie tai, kas jiems santykiuose svarbiausia.

Tyrėjai pastebėjo, kad tie dalyviai, kurie buvo „seksualiai paruošti“, buvo labiau linkę pakeisti atsakymus, kad labiau atitiktų porininko lūkesčius.

„Noras padaryti įspūdį potencialiam (-iai) partneriui (-ei) ypač suintensyvėja, kai kalbama apie dalykus, kurie yra svarbūs užmezgant intymų ryšį “, – rašo tyrėjai tyrimo išvadose.

Visa tiesa apie seksualinius partnerius

Galiausiai, paskutiniuose dviejuose eksperimentuose – kuriuose dalyvavo, atitinkamai, 66 moterys ir 65 vyrai bei 149 moterys ir 126 vyrai – tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar pasąmoninis geismas skatina dalyvius meluoti apie tai, kiek seksualinių partnerių jie yra turėję.

Visų pirma, tyrėjai paprašė „seksualiai paruoštų“ dalyvių pokalbyje su patraukliu (-a) priešingos lyties pašnekovu (-e) pasisakyti, kiek seksualinių partnerių jie yra turėję.

Tada tas pats klausimas buvo užduotas kitai, kontrolinei dalyvių grupei – seksualiai neparuošti dalyviai turėjo į šį klausimą atsakyti anoniminėje anketoje.

Paaiškėjo, kad dalyviai, kuriems buvo suaktyvintos už lytiškumą atsakingos smegenų sritys, nurodė mažesnį skaičių ankstesnių seksualinių partnerių – tyrėjai tai aiškina pasąmoniniu noru labiau patikti patraukliam (-iai) pašnekovui (-ei).

„Žmonės linkę sakyti ir daryti praktiškai bet ką, kad tik užmegztų ryšį su patraukliu (-ia) nepažįstamuoju (-ąja)“, – sako profesorė G. Birnbaum, komentuodama tyrimo rezultatus.

Profesorius Harry Reisas pridūrė, kad vis dėlto ne viskas yra akivaizdus melas.

„Nors tai, ką žmonės tokiomis aplinkybėmis sako, akivaizdžiai nėra tiesa, vis dėlto tai nėra ir akivaizdus melas – taip jie tik bando išskirti ar pabrėžti tam tikras savo asmenybės puses (taip, kaip jie jas įsivaizduoja)“, – pasakė jis.

Komentarai ()