Lietuvos įsigytas gama peilis jau daro stebuklus: „Joks kitas prietaisas negarantuoja tokio tikslumo operacijos metu, nėra kito aparato, kuris galėtų be pjūvio gydyti epilepsiją ir Parkinsono ligą“ (8)
Perversmą neurochirurgijos srityje padaręs vadinamasis gama peilis vis dažniau tampa nepakeičiamu Kauno klinikų medikų ginklu gelbstint sunkiai sergančius pacientus. Jiems vieninteliu Lietuvoje ir Baltijos šalyse gama peiliu per penkis mėnesius jau atlikta 250 operacijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Operacija gama peiliu atliekama tiems pacientams, kuriems įprasta chirurginė intervencija būtų padidinusi komplikacijų riziką, arba tokia operacija buvo negalima dėl sudėtingos patologijos.
Pacientas gauna labai mažą kiekį spindulių, todėl šis metodas tinka ir vaikams, nėščiosioms.
Dėstytoja Loreta Andziulienė – viena pirmųjų pacienčių, kuriai sėkmingas gydymas gama peiliu suteikė antrą šansą gyventi. Prieš kelis metus moteris išgirdo meningiomos – smegenų dangalų naviko – diagnozę.
Moteris prisimena, kad medikų pasakyti žodžiai „jums gerybinis galvos auglys“ buvo visiškai netikėta žinia.
„Niekada nejaučiu šiai ligai būdingų simptomų, tačiau kiekvienais metais profilaktiškai tikrinausi sveikatą. Vienos iš patikrų metu gydytojai nustebo, kad prolaktino – hormono, esančio posmegeninė liaukoje (hipofizėje), – lygis yra pakilęs. Tada pirmą kartą ir išgirdau apie meningiomą. Gydytojai mane iš karto nuramino, kad auglys galimai neauga ir kol kas bus tik stebimas“, – pasakojo moteris.
Tačiau po dviejų metų patikrai atvykusi moteris išgirdo, kad daugiau laukti nebereiktų.
„Esu dėstytoja, myliu savo darbą ir neįsivaizdavau, kad net nesulaukus 50-ies nustočiau dirbti. Auglys išaugęs pačiame galvos viduryje, prie hipofizės, 2 mm nuo akies nervo ir apaugęs kraujagyslę.
Išgirdusi, kad reikės chirurginės operacijos, išsigandau, kad po jos ne tik nebegalėsiu dirbti, bet ir dėl galimų rimtų komplikacijų ir mirties rizikos.
Gydytojai įspėjo, kad šis auglys net ir po operacijos gali ataugti. Nors jie nepritarė, nusprendžiau nesioperuoti ir dar palaukti. Šiuo sprendimu džiaugiuosi iki šiol“, – tikino L. Andziulienė.
Pasikonsultavusi su Kauno klinikų medikais, moteris pirmą kartą išgirdo apie operaciją gama peiliu, o gydytojui neurochirurgui dr. A.Radžiūnui papasakojus apie šios operacijos galimybes, moteris sakė pasijautusi lyg būtų gavusi raktą į gyvenimą.
Nuo operacijos praėjus šešiems mėnesiams, šią savaitę, L.Andziulienė išgirdo pačią geriausią naujieną – auglys nebeauga.
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas pranešė, kad šiuo metu visi Lietuvos pacientai turi geriausias galimybes išgyti nuo neuroonkologinių ligų, o pirmieji rezultatai yra labai geri.
„Gama peilis mums atvėrė naują erą“, – džiaugėsi gydytojas neurochirurgas dr. Andrius Radžiūnas. Jis pranešė, kad taikant naująjį metodą išgydyta 170 pacientų. Jauniausias pacientas buvo 5 metų vaikas, vyriausias – 92 metų vyras.
Pasak A.Radžiūno, atlikta net daugiau operacijų negu planuota, o šiuo metu eilėje laukia apie 20 pacientų. Esant būtinybei reikiama procedūra atliekama per kelias dienas.
Vadinamasis gama peilis kainavo 7,4 mln. eurų ir skirtas šalinti smegenų auglius – tiek vėžinius, tiek nepiktybinius. Visa tai atliekama gama spinduliais be chirurginės intervencijos, neatveriant kaukolės.
Procedūra užtrunka nuo 15 minučių iki kelių valandų. Paprastai kitą dieną pacientas gali išvykti namo.
Nelieka pavojaus pakliūti infekcijai, visiškai nenukenčia sveikieji žmogaus audiniai. Aparatas naudojamas ir gydant Parkinsono ligą, epilepsiją, degeneracines ligas.
Pasak A.Tamašausko, šis prietaisas padarė perversmą neurochirurgijos srityje, o senas tradicijas puoselėjančios Kauno klinikos taps šios srities lyderiu visame regione.
Jis neslėpė, kad prieš perkant šį įrenginį būta daugybė svarstymų, tačiau galiausia buvo priimtas sprendimas. Kauno klinikos įsigijo naujausios kartos gama peilį.
Prietaisas nėra didelis, tačiau jam reikalingos ypatingos sąlygos – gerai izoliuota aplinka, storos, specialių medžiagų sienos, kad jonizuojanti gama spinduliuotė neapšvitintų nei aplinkinių, nei darbuotojų, nei paties paciento.
Dėl šios priežasties Neurochirurgijos klinikos pašonėje iškilo specialus pastatas, o naujausio modelio prietaisą kauniečiai pirko iš Švedijos bendrovės „Elekta“.
Paskelbus apie Kauno klinikų planus įsigyti šį brangų įrenginį, medikų bendruomenėje pasigirdo ir skeptiškų komentarų – tai esą pernelyg didelė prabanga tokiai nedidelei šaliai, mat vienos operacijos savikaina Europos klinikose siekia 5–12 tūkst. eurų.
„Įrenginio atsiperkamumas yra įvairiapusis – tiek grąžinant žmogui pilnavertį gyvenimą, tiek taupant lėšas, kurių prireiktų siunčiant pacientą į užsienio kliniką“, – kalbėjo profesorius A.Tamašauskas.
Anksčiau pacientai iš Lietuvos dažniausiai būdavo siunčiami į Prahą.
Skaičiuojama, kad vien įrangos išlaikymo sąnaudos vidutiniškai gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus. Geroji žinia – gamintojas po 7 metų pažadėjo prietaise naudojamą kobalto užtaisą pakeisti nemokamai.
„Joks kitas prietaisas negarantuoja tokio tikslumo operacijos metu, nėra kito aparato, kuris galėtų be pjūvio gydyti epilepsiją ir Parkinsono ligą“, – kalbėjo profesorius A.Tamašauskas.
