Lietuvoje net 56 proc. žmonių miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, šis skaičius yra pusantro karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Kodėl Lietuvoje nepavyksta suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligų epidemijos ir kiek prie to prisideda pacientų savigyda bei paplitę mitai apie kraujotakos sistemos ligoms gydyti skirtus medikamentus.

Savigyda kardiologijoje, klaidos, kurias daro įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, kuomet patys keičia gydytojo paskyrimus ir apie tų paskyrimų kainą, papasakojo patys medikai-kardiologai.

Žmonės užsiima savigyda

LSMUL Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė tikino, kad žmonės pernelyg dažnai užsiima savigyda.

„Savigyda yra ganėtinai platus terminas. Tai apima tiek atvejus, kai pacientai patys diagnozuoja sau ligą ir paskiria gydymą, taip pat savigyda yra, kai pacientas kreipiasi į daktarą, kuris paskiria gydymą, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių pacientas nusprendžia, kad tų vaistų nevartos arba darys kitokius intervalus. Tai yra vadinama tokiu nebendradarbiavimu paciento“, – įsitikinęs jis.

„Dažnai žmonės remiasi kitų patirtimis, pavyzdžiui, tuo, ką sakė draugai, kaimynai, kuriems neva padėjo kažkokie metodai“, – pridūrė V.Galaunė.

Komplikacijos – skausmingos ir tragiškos

Santaros klinikų kardiologas Justas Simonavičius pritarė tam ir tikino, kad dažnai žmonės labiau remiasi kaimynais ar draugais, o ne tuo, ką sako gydytojas.

„Turiu pripažinti, kad Lietuvoje mes neturime didelės apimties tyrimų, kuriuose būtų tirtas šis reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacija pastebi, kad apie 50 proc. visų pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, nebendradarbiausja arba vaistus vartoja ne taip, kaip paskirta.

Mūsų kasdieniame darbe turiu pripažinti, kad kasdien tenka vesti derybas su pacientu bandant įrodyti, kodėl pacientui yra būtina vartoti būtent tuos paskirtus vaistus. Deja, bet kasdien tenka susidurti su pacientais, kurie kažkada priėmė sprendimą nesivadovauti rekomendacijomis, o šiandien matome tik komplikacijas. Galime gydyti jau ne ligą, bet jos komplikacijas“, – pabrėžė jis.

Akivaizdu, kad tokio pacientų elgesio pasekmės gali būti tragiškos.

„Pasekmės labai priklauso nuo to, kokia liga žmogus serga. Jeigu žmogui yra implantuotas stentas į širdies kraujagyslę, tam tikrą laiką jis turi vartoti vaistus, skirtus krešumui slopinti. Tyrimai rodo, kad 1 iš 7 pacientų tą gydymą nutraukia anksčiau laiko. Tie pacientai, kurie priima sprendimą nutraukti gydymą anksčiau laiko, patiria 10 kartų. didesnę riziką patirti infarktą dėl stento trombozės. Kitas pavyzdys – pacientai, sergantys širdies nepakankamumu.

Beveik kiekvienas iš jų turi vartoti šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, bet tie šlapimą skatinantys vaistai priverčia žmones dažniau lankytis tualete. Tai nepatogu, pacientas pradeda vaistus vartoti nereguliariai, arba visai atsisako gydymo. Taip pat tyrimais nustatyta, kad iki trečdalio visų širdies nepakankamumo paūmėjimų, kai prireikia gydymo net reanimacijos skyriuje, yra susiję su tuo, kad pacientas pats namuose nutraukia jam būtiną gydymą“, – pabrėžė kardiologas.

Mitai apie kraujospūdį ir cholesterolį

Tiesa, daug mitų sklando ir apie kraujospūdį. Žmonės linkę tikėti visiškai nepagrįstais dalykais.

„Kalbant apie aukštą kraujospūdį, labai svarbu paminėti, kad dalis pacientų mano, kad jie turi indidividualų aukštesnį gydymo slenkstį, nei tas, kurio mes norime. Dažnai pacientai sako, kad visi mano šeimoje turi aukštą kraujospūdį, visi turi 160 ir daugiau. Mes, kardiologai, manome, kad optimalus žmogaus kraujospūdis yra 120/80 gyvsidabrio stulpelio.

Didėjant kraujospūdžiui, rizika mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų įvykio padvigubėja“, – kalbėjo J.Simonavičius.

Laidoje taip pat kalbėta ir apie mitus, susijusius su cholesteroliu.

„Yra du reiškiniai medicinoje – skiepai ir cholesterolis – jie abu yra apipinti mitais, nuogirdomis, kurios yra nepagrįstos mokslu.

Pacientai labai dažnai atsisako vartoti cholesterolio koncentraciją mažinančius vaistus tikrai ne dėl to, kad jie patiria kažkokius nepageidaujamus reiškinius.

Tyrimai rodo, kad mažiau nei 10 proc. pacientų, kurie atsisako tokio gydymo, patiria kažkokius reiškinius. Dažniausiai žmonės atsisako dėl to, kad jie perskaito internete arba išgirsta iš kaimynų apie žalą kepenims. Manau, kolega pritartų, kad šie mitai nėra pagrįsti“, – sakė jis.

Žmonės netinkamai vartoja vaistus

Pasiteiravus V.Galaunės apie tai, ar maisto papildai gali pakeisti vaistus, jis griežtai paneigė.

„Ne, tikrai ne. Pacientai turėtų atskirti tokius dalykus, kad maisto papildas būtent tai ir daro, ką sako jo pavadinimas. Jis tiesiog papildo maisto racioną kažkokiomis medžiagomis. Nėra didelių klinikinių tyrimų atlikta, kad jie gydo ligą. Jeigu taip būtų, jie taptų vaistais.

Dar svarbus akcentas tas, kad tie patys maisto papildai gali padaryti ir žalos, lygiai taip pat kaip ir kai kurie vaistai. Vaistai kartais gali sukelti nepageidaujamas reakcijas“, – tikino jis.

Vaistai, pirkti turguje, taip pat neturėtų kelti pasitikėjimo.

„Tai skamba lyg juodojo humoro komedija. Deja, taip kartais būna, kad kartais išgirstame, jog pacientai vartoja netikėčiausius vaistus. Kartais žmonės nusprendžia paskystinti sau kraują, nes kaimynas taip daro“, – sakė jis.

Tas pats aspirinas, kuris yra nereceptinis vaistas, jeigu pacientui jo nereikia, jis turėtų ir negerti jo. Tai gali sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto ir panašiai. Jeigu pacientas yra po miokardo infarkto, jis turėtų atsargiau gerti vaistus, kurie mažina skrandžio rūgštingumą.

Komentarai ()