Dar vienu koronaviruso židiniu tapusioje Ispanijoje užsikrėtusiųjų skaičius sparčiai auga, tačiau ligos pikas šalyje bus pasiektas tik maždaug po dviejų savaičių. Tuo įsitikinęs šioje šalyje ilgus metus gyvenantis Leridos (kat. Lleida) universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas Mindaugas Gudelis.

Per parą koronavirusu oficialiai užsikrėtusių asmenų kiekis Ispanijoje šoktelėjo tūkstančiu, o iš viso šalyje jau diagnozuota per 9 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų ir 329 mirtys.

Ispanija tapo antra šalimi pasaulyje pagal naujai užsikrėtusių asmenų skaičių ir pagal šią niūrią statistiką atsilieka tik nuo Italijos.

Stebėdamas esamą situaciją ir matydamas nemenką į žiniasklaidą ir socialinius tinklus prasprūstantį dezinformacijos kiekį, M. Gudelis nusprendė pasidalinti savo mintimis ir prognozėmis apie koronaviruso plitimą ir kuo paprastesniais žodžiais žmonėms paaiškinti, su kokia liga šiuo metu kovoja visas pasaulis.

„Matau, kad trūksta informacijos, o esama informacija kartais tiesiog spekuliuojama. Ir su jumis pasidalinsiu mokslinėmis ir praktinėmis žiniomis, kuriomis su manimi pasidalijo patys mano kolegos Ispanijoje“, – savo pasisakymą pradeda M. Gudelis, taip pat dirbantis ir „Barcelonos“ krepšinio klubo gydytoju.

„Nenoriu nieko išgąsdinti, tiesiog manau, kad privalome žinoti teisybę. Kadangi esame suaugę žmonės, kiekvienas iš mūsų nuspręs, kaip ir ką daryti, kaip elgtis.

Kodėl šis virusas yra toks pavojingas? Viruso pavojingumą nulemia trys faktoriai. Pirmiausia, viruso užkrečiamumo vektorius, sergamumas ir mirtingumas.

Šio viruso vektorius yra tarp 1,5 ir 2,5. Ir tai yra tris kartus didesnis vektorius, nei gripo. Blogiausia, kad šis virusas mūsų kūnuose gali išbūti dvi savaites ir nesukelti jokių simptomų, jokių problemų, tačiau tuo pačiu per šias dvi savaites užkrėtinėti aplinką ir kitus žmones“, – pažymi gydytojas.

Mano, kad tam tikra forma persirgs visi

Anot jo, tam tikros virusinio susirgimo formos gali neišvengti niekas.

„Maždaug 2-3 mėnesių laikotarpyje mes visi persirgsime šiuo koronavirusu. Ir kas nutiks? Paprastas pavyzdys. Jeigu susirgs 1000 žmonių, praktiškai 900 iš jų neturės jokių simptomų. Nei karščiavimo, nei galvos skausmo, nei kosulio. Į šią grupę patenka jauni žmonės, anksčiau neturėję jokių problemų ir vaikai.

O kas nutiks su likusiais 100 žmonių? 80 iš jų turės gripo požymius – karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas. Ir tai gali tęstis maždaug 2-3 savaites. Tada tie žmonės greičiausiai pasveiks. O likę 20 žmonių...

Jiems greičiausiai prireiks ligoninės pagalbos. 15 iš jų bus paguldyti dėl plaučių uždegimo komplikacijų, kur prireiks gydymo antibiotikais, kortizonu, deguonimi, bronchų dilatatoriais.

Likusiems 5 prireiks intensyvios terapijos skyriaus pagalbos. 3 iš jų greičiausiai numirs, o 2 likę ateityje gali turėti sunkių plaučių fibrozės komplikacijų, jiems gali prireikti net plaučių transplantacijos“, – prognozavo specialistas.

Tikroji problema – ne pats virusas

„Koronavirusas yra tarsi banga. Per 2-3 mėnesius jis užkrečia visus ir kas tada nutinka su ligoninėmis? Aš neturiu duomenų apie ligonines Lietuvoje, tačiau galiu papasakoti apie tai, kas vyksta Ispanijoje.

Čia gyvena apie 40 mln. žmonių. Tai reiškia, kad maždaug 4 mln. iš jų turės simptomatinę šios ligos formą. 3,2 mln. persirgs liga ir pasveiks namuose, o 600 tūkst. bus paguldyti dėl vadinamos plaučių uždegimo komplikacijos ir bus gydomi ligoninėje. 200 tūkst. bus paguldyti į intensyvios terapijos skyrių.

O Ispanijoje iš viso yra apie 200 tūkst. vietų ligoninėse ir 3,8 tūkst. vietų intensyvios terapijos skyriuose. Taigi, tikroji problema nėra pats virusas“, – pažymi daktaras.

„Tikroji problema – vadinamosios epidemiologinės viruso savybės, kurios gali sukelti sveikatos sistemos griūtį. Tai, kas jau nutiko Italijoje, kur yra pritaikomos karo lauko ligoninės taisyklės. Kai atsilaisvina viena vieta ligoninėje, jos laukia 7 žmonės. Taigi, gydytojas turi pasirinkti iš tų žmonių, kurį guldyti ir kurį išgelbėti.

O 6 likusieji važiuoja namo – jiems pasakoma, kad atvažiuos gydytojas, kad jiems nusiųs deguonies, bet dažniausiai nei gydytojas atvyksta, nei deguonis. Žodžiu, šiais atvejais dažniausiai pasirenkami sveiki, anksčiau nesirgę žmonės. O mes šios situacijos laukiame maždaug balandžio pradžioje, kada susidursime su realiomis problemomis Ispanijoje“, – niūrią artimą ateitį prognozavo M. Gudelis.

Nuo ko priklauso vadinamosios ligos komplikacijos?

„Visų pirma, nuo viruso kiekio, kuris patenka į mūsų kūną. Ir, aišku, nuo kiekvieno žmogaus genetinių savybių“, – pažymi jis.

Kodėl mes turime sėdėti namuose?

„Todėl, kad kai užsikrėsime šiuo virusu, jo kiekis mūsų kūne būtų kuo mažesnis, kad galėtume juo persirgti. Vadinama asimptomatine arba paprasta gripo forma, kad nereikėtų kreiptis į ligoninę. Tokiu būdu gydytojai galės priimti visus sunkius ligonius ir suteikti jiems būtiną pagalbą.

Todėl tikrai nepanikuokime, būkime sau ramiai namuose, nevažinėkime visuomeniniu transportu, neskraidykime, nekeliaukime traukiniais, neikime į susibūrimo vietas. Būkime atsakingi“, – ragino medikas.

JK dirbantis gydytojas: šis virusas greičiausiai neišnyks visai

M. Gudelis nėra pirmasis užsienyje dirbantis medikas, kuris dalijasi galimais koronaviruso plitimo scenarijais. Kiek anksčiau Delfi Kembridžo universitetinės ligoninės skausmo tarnybų vadovas, gydytojas-konsultantas anesteziologas Rokas Tamošauskas dalinosi įžvalgomis, jog dalis užsikrėtusiųjų gali iš viso nesusirgti ir išlikti tik nešiotojais.

„Kol kas šiam virusui nėra imuniteto nė vienoje šalyje, nė vienoje visuomenėje, todėl juo užsikrečia ir serga daug žmonių. Apie 20 proc. iš visų susirgusių serga gana sunkiai ir jiems reikalingas gydymas ligoninėje. 80 proc. gi perserga nesunkia forma, o dar daugiau, galbūt, iš viso neserga ir išlieka besimptomiais nešiotojais“, – teigė R. Tamošauskas.

Jis taip pat teigė, kad kuo daugiau bus persirgusiųjų ir įgijusių imunitetą, tuo lėčiau virusas plis tarp žmonių.

„Jis, ko gero, neišnyks visai, ir taps dar vienu daugiau ar mažiau nemaloniu nuolatiniu žmonijos palydovu“, – mintimis dalijosi specialistas.

Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar virusas gali mutuoti tiek, kad sukeltų naujas epidemijas.

„Kai kurie paskelbti duomenys apie pakartotiną SARS-Cov2 reinfekciją neatlaikė kritikos, autoriai turėjo atšaukti straipsnį. Kaip ir kitų virusinių infekcijų atveju, tikėtina, kad ligoniai atkrito dėl bakterinės superinfekcijos, o ne todėl, kad neturėjo imuniteto koronavirusui. Tai, kad atkritusiam ligoniui buvo teigiami PCR mėginiai parodo tik tiek, kad jis tuo metu dar išskyrė viruso RNR – tik tiek, bet ne daugiau. Todėl, labai gali būti, kad aliarmas dėl imuninio neadekvatumo yra stipriai perdėtas, maitinantis panikos ir neracionalių sprendimų spiralę, kuri jau užsisuko pačiu smarkiausiu būdu“, – rašė R. Tamošauskas.

Komentarai ()