Nepamatuoti sprendimai sustabdyti COVID-19 gali pridaryti daugiau žalos negu pats virusas, teigia garsus JAV profesorius dr. Paulas Offitas. Koronaviruso padariniai organizmui – ne tokie siaubingi, beveik neserga vaikai ir, palyginus, nedidelis mirtingumas. „Viruso plitimui sustabdyti imkimės sveiko proto priemonių. [...], kad nepadarytume žalos dėl žalos. Po drakoniškų priemonių, kurių šiuo metu imamės, atsigauti reikės kelerių metų“, – aiškina jis.

P. Offitas – infekcinių ligų, imunologijos, skiepų ir virologijos profesorius, vienas iš roto viruso skiepų kūrėjų, daugiau nei 130 mokslinių straipsnių ir knygų apie skiepus, antibiotikų vartojimą autorius, buvęs JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) patarėjas imunizacijos klausimais.

P. Offitas pasidalino savo nuomone apie šalių karantinavimą ir skiepų nuo COVID-19 sukūrimą.

Abejoja priemonėmis, kurių imasi pasaulis

P. Offito teigimu, žmonės virusų baiminasi dėl trijų priežasčių:

1. Virusai sukelia siaubingus deformuojančius ir nuolatinius simptomus. Pvz., raupai ne tik paliko randus ant veidų, bet ir buvo dažna aklumo priežastis tiems, kurie išgyveno.
2. Virusai dažnai taikosi į vaikus. Poliomielitas kiekvienais metais paralyžiavo dešimtis tūkstančių mažų vaikų, kol vakcina galutinai pašalino ligą iš JAV.
3. Dėl viruso galima numirti. Pasiutligė nužudo beveik 100 procentų žmonių, kuriems simptomai pasireiškia įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui.

„Naujasis koronavirusas, kuris šiuo metu cirkuliuoja Jungtinėse Valstijose – dėl kurio uždaromos mokyklos, restoranai, atšaukiami sporto renginiai ir stabdomas beveik visas kultūrinis gyvenimas – nepriklauso nei vienai iš šių kategorijų. Nepaisant to, žmonės išsigandę. Labai smarkiai“, – teigia P. Offitas.

Profesoriaus nuomone, žmones pirmiausia gąsdina mintis, kad yra didelis šansas, jog susirgęs žmogus numirs. O dauguma sveikatos apsaugos pareigūnų taip pat neprisidėjo prie panikos mažinimo, teigdami, kad mirti dėl šio viruso šansai yra dešimt kartų didesni negu nuo gripo.

„Deja, šie pareigūnai nepaaiškino skirtumo tarp santykinės ir absoliučios rizikos. Nors žmonės dažniau miršta nuo COVID-19 nei nuo gripo, jie kur kas labiau linkę užsikrėsti gripu“, – dėsto P. Offit.

Jis taip pat pateikia statistiką iš JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC): kovo 7 d. gripu JAV sirgo 36–51 mln. žmonių. 370–670 tūkst. buvo hospitalizuoti. 22–55 tūkst. mirusių. Jo nuomone, lyginant su Kinijai, jeigu JAV laikysis toks pats mirtingumas, galime tikėtis tūkstančio mirčių. Jeigu lyginsime su koronaviruso aukomis Italijoje, mirčių JAV gali būti 10 tūkst.

„Ne visi, vis dėl to, turi vienodą riziką numirti. Virusas pirmiausiai marina vyresnio amžiaus žmones ir tuos, kurie turi chroninių ligų. Kas paaiškina situaciją Italijoje, kur 25 proc. populiacijos yra vyresni nei 65 metų. JAV ši amžiaus grupė sudaro 16 proc. Ar tada nėra prasmingiau prašyti pagyvenusių ir silpnų žmonių atsiriboti nuo minių, tai sumažintų jų galimybę užsikrėsti liga. O užsikrėtusiems liepti likti namie“, – tikina P. Offitas.

Profesorius siūlo tuos pačius apsisaugojimo būdus: plauti rankas kelis kartus per dieną ir laikytis atokiau sergančių žmonių.

„Nėra prasmės nutraukti šalies gyvenimo, kad būtų galima sustabdyti virusą, kuris greičiausiai nepakenks sveikiems žmonėms ir bus daug mažiau niokojantis nei gripo epidemijos, kurias patiriame kiekvieną žiemą, ir gripo pandemija, kurią patyrėme prieš dešimt metų. Viruso plitimui sustabdyti imkimės sveiko proto priemonių. [...], kad nepadarytumėte žalos dėl žalos. Po drakoniškų priemonių, kurių šiuo metu imamės, atsigauti reikės kelerių metų“, – rašo jis.

Kadangi dėl išreikštų minčių susilaukė daug kritikos, P. Offitas netrukus papildė savo mintį teigdamas, kad nesiekia sumenkinti pandemijos masto, o siūlo pagalvoti apie labiau pamatuotas priemonės: „Tūkstančiai praranda darbą. Verslas išgyvena. Kaip ir ankstesnių finansinių krizių atveju, padaugės benamių, priklausomybių, nusikalstamumo, su stresu susijusių sutrikimų, savižudybių ir smurto šeimoje. Tikėtina, kad JAV pasieksime iki 20 procentų nedarbo lygį. [...] Aš tiesiog siūlau labiau apskaičiuotą požiūrį“, – rašo P. Offitas.

Ar tikrai reikalingi skiepai?

Kadangi pasaulyje netyla kalbos apie galimą skiepą nuo naujojo koronaviruso, apie tai paklausėme profesoriaus, filmuojant interviu DELFI TV laidai „Radikalus smalsumas“. P. Offito teigimu, skiepą sukurti nebus sunku. Jau žinomi pagrindinis viruso baltymas, prieš kurį galima sukurti antikūnius. O šiuo metu vakcinos kūrimu jau užsiima kelios bendrovės. Tačiau jis abejoja, ar skiepas apskritai bus būtinas.

„Matėme, kaip koronavirusas SŪRS atsirado ir išnyko. Matėme, kaip koronavirusas MERS atsirado ir išnyko. Pamatysime, kaip bus su COVID-19. Gal ir su juo bus taip pat. Jis nėra toks baisus, kiek jo bijome. Per 2,5 mėn. nuo pirmojo atvejo užfiksavimo JAV, turime mažai mirčių, kaip per tokį ilgą laiką. Tuo tarpu gripas jau pražudė mažiausiai 22 tūkst.“, – teigia profesorius.

P. Offit priduria, kad mes dar nesupratome didžiausių koronaviruso rizikų.

„Taip, jis pareikalauja aukų. Manau, laikas parodys“, – sako P. Offit.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai (18)