Švedija jau planuoja kitokią strategiją nei Lietuva: atsisakoma masinio tikrinimo - kodėl taip nuspręsta?

Reikia tikėtis, kad ir kitur pradės baiginėtis ta psichozė, kuri ilguoju periodu į kapus tikėtina daugiau nuvarys žmonių nei pats virusas.

Kaip ir sakiau jau pora savaičių berods atgal, kad po visko, PSO eilinį kartą apsišaus ir bus durnių vietoj. Ir tada trečią kartą taip bus, nes visi 100% patikės jais. Juokinga kai mirtingumą skaičiuoja pagal sunkiai sergančius. Juk va ir Lietuvoje jeigu iš užsienio grįžo ir pradėjo kosėti, daug kam bus vienodai ir tikrai neis tikrintis. Nes ten diena ar dvi truputį pakosija ir praėjo. Taip ir užsienyje didžioji dalis net neis tikrintis, nebent jau tikrai blogai bus. Todėl tokia ir iškreipta statistika. Plius kiek iš viso be simptomų suserga. Realiai manau, kad mirtingumas siekia mažiau nei 1% bendrai. Netgi galėčiau lažintis. Aišku regionuose gali skirtis dėl mitybos, vid. amžiaus, nutukimo, žalingų įpročių ir pnš. Todėl čia kalbu apie Europa daugiau. Taip pat dar įtakoja gyventojų tankumas. Mažesnis gyventojų tankumas, lėčiau plinta, ne taip stipriai perkrauna ligonines, gydytojus, mažiau mirčių nuo ne pačio viruso. Lietuvoje tikrai nebus Italijos situacijos. Va Italija, Ispanija, daug turistų, visi varo atostogauti, srautas didelis, dideli miestai, visi tankiai susigrude tai staigiai išplito ir perkrovė viską. Ir šiaip nežinau statistikos, bet spėju, kad didelios šalys turi tiek palatų, tiek gydytojų ir įrangos mažai per 1000 žmonių.

Šūdas ta Švedijos strategija, pats gyvenu čia jau daug metų ir jau nekart nusivyliau. Prieš pat visas bėdas Europoj teko pabuvot keliuose oro uostuose (ne rizikos zonose), grįžus, po savaitės, kai jau ėmė visur skalambyt varpais, pajutau, jog kaip ir gripuoju, nors ir buvau pasiskiepijęs. Pilietiškai atsiprašiau iš darbo, pasiskambinau šeimos daktarui užsisakyt laikui- nepriėmė, liepė skambint į koronaviruso centriuką. per pusdienį dasiskambinau, dar pusvalandį pralaukiau, 10 min pakalbėjom telefu- nustatė, kad nėra jokios karūnos ir pasakė, kad porą dienų pabūčiau namie ir nueičiau pas savo gydytoją. nuvažiavau tiesiai- nepriėmė, nes neužsirašęs, pasiūlė kitai savaitei. Iki kitos savaitės pagerėjo, daktarai pasakė telefonu, kad viskas ok, išėjau darban 4 dienas ir vėl atkritau, tik dar stipriau. Buvau už ausų įkištas mašinon ir nuvežtas į pagrindinę didelę regiono ligoninę, prie jos net palapinė tiem reikalam stovi. Oranžinė. Didelė. Užrakinta. Bandžiau prisibelst į priimamąjį- užrakinta. Išlindus apsauginė pasiteiravo, ko noriu. Po kelių minučių išėjo slaugytoja lauk, pakalbėjom per atstumą ir liepė važiuot sirgt namo, jie tikrina tik pensiją ir hospitalizuotus, o man gal ir tas virusas, bet tai žinokis pats. Jei bus blogiau- atvykit, pasakė. Kas dar blogiau? +39, silpna, kosčiu, skauda gerklę ir krūtinę, sukasi galva. Nei plaučių paklausė, nei kokių vaistų išrašė. tai grįžau, pasiėmiau dar savaitę laisvą. Radau kažkokių antibiotikų užsilikusių namie- pasiguglinau- tinka vartot esant kvėpavimo takų uždegimui esant. sugėriau. Jau kelias dienas nėra temperatūros, bet sausai kosčiu it pasiutęs. Tai ir nežinau, tas virusas ar šiaip peršalęs. O ir į parduotuvę kartais reikia ir darbas belekiek be diagnozės nelauks. Tai va toks tas švediškas socializmas. Karantinų jokių, beje, čia irgi nėra.