Ar galima tikėtis, kad vasaros kaitra išnaikins koronavirusą? Ką mano mokslininkai ()
Esame pratę, kad didesnė dalis viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių virusų būna aktyviausi šaltuoju ar drėgnuoju metų laiku, o vasarą (beveik) niekas nesloguoja, negripuoja ir neserga bronchitu. Bet ar to paties galima tikėtis kalbant apie naująjį koronavirusą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai atlikto tyrimo autoriai nustatė, kad koronavirusas SARS-CoV-2 šiltesniuose ir drėgnesniuose pasaulio regionuose plinta ne taip efektyviai, kaip šaltose planetos vietose. Nors „Social Science Research Network“ publikuotas tyrimas dar ankstyvas ir laukia galutinių ekspertų išvadų, iš jo jau dabar galima bandyti nutuokti, kokių pandemijos pokyčių galima tikėtis artėjančiais šiltesniaisiais mėnesiais.
Masačusetso technologijų instituto mokslininkai Qasimas Bukharis ir Yusufas Jameelas analizavo pasaulinius COVID-19 ligos atvejus ir nustatė, jog 90 proc. infekcijos atvejų buvo nustatyti teritorijose, kur vidutinė oro temperatūra svyruoja tarp 3 ir 17 ºC, o absoliutus oro drėgnumas yra 4–9 g/m³ (absoliutus drėgnumas parodo, kiek vandens garų yra tam tikrame oro tūryje, nepriklausomai nuo temperatūros).
Regionuose, kuriuose vidutinė oro temperatūra pastaruoju metu yra aukštesnė nei 18 ºC, o oro drėgnumas didesnis nei 9 g/m³, užfiksuota mažiau nei 6 proc. visų pasaulinių COVID-19 atvejų.
Tai, bent jau kol kas, suteikia pagrindo manyti, kad „2019-nCoV viruso pernaša gali būti mažiau efektyvi šiltesnio, drėgnesnio klimato sąlygomis“, rašo tyrimo autoriai. Gali būti, kad šiuo atveju oro drėgnumas yra netgi svarbesnis už temperatūrą, nes, anot autorių, dauguma užsikrėtimo COVID-19 atveju nustatyti santykinai mažiau drėgnuose regionuose.
Tačiau tai nereiškia, kad prasidėjus vasaros karščiams galėsime manyti, kad izoliavimasis nuo aplinkinių yra nebereikalinga praktika, ir galėsime vasaros koncertuose bei festivaliuose grūstis tarsi silkės statinėje.
Didžiojoje dalyje Šiaurės Amerikos ir Europos oro drėgmės poveikis koronaviruso plitimui veikiausiai bus labai menkas iki birželio, kai šis rodiklis turėtų pasiekti 9 g/m³. Bet žinant, kad regionuose, kur vidutinė oro temperatūra yra aukštesnė nei 18 ºC, po kovo 15 dienos jau yra registruota 10 tūkstančių naujų COVID-19 atvejų, galima įtarti, kad tikrasis viruso plitimo lėtinimas pasireikštų tik gerokai aukštesnėje aplinkos temperatūroje.
„Todėl šilumos poveikis bus ribotas bent daliai Šiaurės Europos valstybių ir daliai Šiaurės Amerikos, kur aukštesnės temperatūros nesulaukiama iki birželio, o net tada, kai ji pasiekiama, šiluma nelinkusi laikytis ilgai“, – tvirtina tyrimo autoriai.
„Manau, šiuo metu nėra didelės prasmės tikėtis, kad virusas per mūsų vasaros mėnesius išnyks. Bet manau, kad šis laikotarpis suteiks mums šiek tiek vilties“, – sakė Tenesio valstijos Vanderbilto universiteto infekcinių ligų ekspertas Williamas Shaffneris.
Kai kurių virusinių kvėpavimo takų ligų atvejų šiltaisiais metų mėnesiais ir aukštesnės drėgmės regionuose iš tiesų registruojama mažiau. Mokslininkams nėra aiškiai žinoma, kaip tiksliai temperatūra ir drėgmė veikia gripą ar kitus sezoninius virusus, bet manoma, kad iš dalies taip yra dėl to, kad kartu su iškvepiamu oru į aplinką patenka ir šiek tiek viruso dalelių, kurios laikosi prilipę prie burnos gleivinės. „Jei per mikroskopą pažvelgtume į šį virusą, pamatytume, kad jis yra apsuptas mikroskopinio drėgmės rutuliuko“, – sakė W.Schaffneris.
Kai žiemą oro drėgnumas būna mažesnis, tas vandens rutuliukas yra linkęs greičiau išgaruoti, todėl vienas likęs viruso kūnelis ilgiau sklando ore ir gravitacija nepritraukia jo prie kokio nors paviršiaus. Tačiau vasarą, kai iškvepiama viruso dalelė, jį supantis vandens lašelis neišgaruoja. Tai reiškia, kad virusas su savo aplinka yra sunkesnis ir gravitacija jį prie paviršiaus pritraukia gerokai greičiau. Kitaip tariant, vasarą virusai ore sklando ne taip ilgai kaip žiemą, o dėl to tikimybė tam virusui patekti į kito žmogaus kvėpavimo takus sumažėja.
Vasarą gripo susirgimo atvejų registruojama labai nedaug, todėl paprastai šiltuoju sezonu dėl šios ligos sau net nesukame galvos. Bet kiti virusai, tokie kaip kitos koronaviruso atmainos, sukeliančios tik į slogą panašius simptomus, „pasižymi silpnesniu sezoniškumu nei gripas“, – tvirtino infekcinių ligų ekspertas.
„Negalime tikėtis, kad šiltesni ir drėgnesni mėnesiai smarkiai sulėtins viruso plitimą. Turėtume atsargiai vertinti norą vaikščioti tik apšviesta šaligatvio dalimi – visada bus ir kita, šešėlyje skendinti, pusė“, – sakė W.Schaffneris.