Vienas populiariausių mitų apie koronavirusą – jis buvo sukurtas laboratorijoje. Tokią teoriją galima pamatyti ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir skandalingai pagarsėjusiame portale ekspertai.eu. Tačiau šią melagingą informaciją paneigia vienas dalykas, kurio kaip velnias kryžiaus bijo sąmokslo teorijų fanatikai, – mokslas.

Skelbiama, esą „prancūzų partizanai“ aptiko dokumentus apie koronaviruso sukūrimą ir vakciną prieš jį. Teigiama, kad visa tai prancūzų darbas.

Šis teiginys – MELAS. Teorija, kad koronavirusas buvo sukurtas laboratorijoje, pasirodė tik pradėjus jam plisti. Iš tiesų žmonėms, kurie yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis, ši dezinformacija gali būti labai patraukli. Logikos seka tokia: esi turtuolis ar valstybės vadovas, sukuri virusą, jį patentuoji ir po kelerių metų po pasaulį paskleidi savo laboratorinį mirtiną kūrinį. Pasaulyje ima mirti žmonės, kyla panika ir tada, kaip koks gelbėtojas, pasiūlai jau savo seniai sukurtą vakciną. Visos pasaulio valstybės puls pirkti vakciną, o pelnas atiteks tau, nes turi patentą.

Iš pradžių tokiu elgesiu buvo kaltinami kinai, vėliau – amerikiečiai, o dabar – prancūzai.

Kilmė

„Skelbiama, esą „prancūzų partizanai“ aptiko dokumentus apie koronaviruso sukūrimą ir vakciną nuo jo. Teigiama, kad visa tai – prancūzų darbas. Ar tai yra eilinė sąmokslo teorija, kiek čia tiesos ar melo, – spręskite patys“, – tokiu skambiu teiginiu pasidalijo portalas ekspertai.eu.

Štai vaizdo įrašas (rusų kalba), kuriuo remiasi ekspertai.eu:

Vaizdo įrašė teigiama, kad visa tai – Pasteur'o instituto ir Prancūzijos elito darbas.

Apie šiuos kaltinimus institutas žino. Ir kaip kiekviena sąmokslo teorija, taip ir ši turi kruopelytę tiesos. Taip, šis institutas dirba su įvairiais virusais, įskaitant ir su koronavirusų grupe (tik priminsime, kad koronavirusų yra daugybė, ne tik COVID-19).

Kaip teigiama instituto puslapyje, reaguodama į 2002–2003 metų SARS epidemiją, kurią sukėlė SARS-CoV-1 koronavirusas, institutas sureagavo ir pateikė keletą vakcinavimo strategijų. 2004 metais jie patentavo vakcinos nuo SARS-CoV-1 sukūrimo strategiją. Institutas aiškiai pabrėžia, kad jie patentavo vakcinos sukūrimo strategiją, o ne sukurtą virusą. Taip pat jų pasiūlyta vakcina niekada nebuvo testuota su žmonėmis, tad SARS ligos protrūkis pasibaigė iki pradėjus klinikinius vakcinos tyrimus.

Tačiau sąmokslo teoretikai argumentuoja, kad 2004 patentas yra susijęs su šiandien pandemiją sukėlusiu koronavirusu, nors institutas skelbia, kad jų patentas skirtas kovai su SARS. Visą instituto paneigimą rasite ČIA. Jis publikuotas anglų kalba.

Gandams atėjo galas

Jei Pasteur'o instituto teiginiai jūsų neįtikina, pereikime prie mokslo faktų, kurie turėtų tokiems gandams padaryti galą.

Mokslininkų grupė tarpusavyje palygino naujojo koronaviruso ir kitų šešių koronavirusų, kurie, kaip žinoma, gali užkrėsti žmones, genomą. Buvo lyginti sunkias ligas galintys sukelti SARS, MERS ir SARS-CoV-2 bei HKU1, NL63, OC43 ir 229E, paprastai sukeliantys tik lengvus simptomus. Apie šį tyrimą rašyta kovo 17 d. žurnale „Nature Medicine“. Su tyrimu galite susipažinti ČIA.

„Mūsų tyrimai aiškiai rodo, kad SARS-CoV-2 nėra laboratorijoje gimęs kūrinys ar tikslingai valdomas virusas“, – žurnalo straipsnyje rašo mokslininkai.

Tyrimų centro „Scripps Research“ imunologijos ir mikrobiologijos docentas Kristianas Andersenas ir jo kolegos nagrinėjo genetinį vadinamųjų baltymų „spyglių“, kyšančių viruso paviršiuje, modelį. Koronavirusas pasitelkia šiuos spyglius, kad pačiuptų išorines užkrėstojo ląstelių sieneles ir patektų į šias ląsteles. Mokslininkai analizavo genų sekas, atsakingas už dvi pagrindines šių baltymų spyglių savybes, – čiuptuvą, vadinamą receptorių susiejimo sritimi, kuris įsikimba į užkrėstojo ląsteles, ir vadinamąją properšos vietą, suteikiančią galimybę virusui atverti šias ląsteles ir į jas patekti.

Ši analizė parodė, kad spyglyje esanti „įsikibimo“ dalis išsivystė taip, jog nusitaikytų į žmogaus ląstelės išorėje esantį receptorių, vadinamą ACE2. Jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Baltymų spygliai taip veiksmingai prikimba prie žmogaus ląstelių, kad mokslininkai teigia, jog jie yra natūralios atrankos, o ne genų inžinerijos rezultatas, rašo livescience.com.

Štai kodėl taip yra: SARS-CoV-2 yra labai artimai susijęs su virusu, sukeliančiu sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą (SARS), plitusį pasaulyje prieš beveik 20 metų. Mokslininkai ištyrė, kuo SARS-CoV skiriasi nuo SARS-CoV-2, – užfiksuoti genetinio kodo pasikeitimai. Tačiau kompiuterinės simuliacijos parodė, kad SARS-CoV-2 mutacijos, regis, nelabai sėkmingai prisijungia prie žmogaus ląstelių.

Kitaip pasakius, jei mokslininkai būtų sąmoningai sukūrę šį koronavirusą, jie nebūtų pasirinkę mutacijų, kurios, kaip rodo kompiuteriniai modeliai, yra neveiksmingos. Tačiau, kaip parodė tyrimas, panašu, kad gamta yra sumanesnė už mokslininkus, tad naujasis koronavirusas atrado mutacijos būdą, kuris buvo geresnis ir kardinaliai skyrėsi nuo visų galimų mokslininkų variantų.

Yra ir daugiau mokslu grįstų įrodymų, prieštaraujančių „laboratorijoje sukurto viruso“ teorijai. Bendroji viruso molekulinė struktūra skiriasi nuo žinomų koronavirusų ir labiausiai yra panaši į virusus, puolančius šikšnosparnius ir skujuočius. Šie virusai buvo mažai tyrinėti ir nebuvo laikomi pavojingais žmonėms.

„Jeigu kas nors siekė sukurti naują koronavirusą kaip patogeną, tai jis būtų kuriamas remiantis virusu, gerai žinomu dėl to, kad sukelia ligas“, – teigiama „Scripps Research“ pranešime.

Iš kur tuomet atsirado virusas? Tyrimų grupė galiausiai sudėliojo du galimus SARS-CoV-2 atsiradimo žmogaus organizme scenarijus. Vienas scenarijus susijęs su ankstesniais teiginiais apie keletą kitų koronavirusų, neseniai pridariusių žalos žmonėms. Šis scenarijus numato, kad virusu žmogus užsikrėtė tiesiogiai nuo gyvūno – civetų SARS atveju ir kupranugarių Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (MERS) atveju. Mokslininkų manymu, SARS-CoV-2 atveju tas gyvūnas galėjo būti šikšnosparnis. Jis perdavė virusą kitam „tarpiniam“ gyvūnui (kai kurie mokslininkai galvoja, kad tai veikiausiai buvo skujuotis), o šis ir perdavė virusą žmonėms.

Šio galimo scenarijaus atveju genetinės savybės, dėl kurių naujasis koronavirusas taip veiksmingai užkrečia žmones (jo patogeninės galios), buvo atsiradusios dar prieš patekdamos į žmogaus organizmą.

Kitas scenarijus numato, kad šios patogeninės savybės išsivystė tik tada, kai virusas gyvūnų buvo perduotas žmonėms. Kai kurie koronavirusai, atsiradę skujuočiuose, pasižymi „kibia struktūra“ (minėtoji receptorių susiejimo sritis), panašia į SARS-CoV-2 struktūrą. Tad skujuotis tiesiogiai arba netiesiogiai perdavė virusą žmogui. Tada, jau atsiradęs žmogaus organizme, virusas galėjo imti vystytis ir įgyti kitą slaptą savybę – properšos vietą, suteikiančią galimybę lengvai įsiskverbti į žmogaus ląsteles. Pasak mokslininkų, vystantis šiems pajėgumams, virusas tampa dar pajėgesnis plisti tarp žmonių.

Visos šios techninės detalės gali padėti mokslininkams prognozuoti pandemijos ateitį. Jeigu virusas į žmogaus ląsteles pakliuvo patogeninės formos, tuomet būsimų protrūkių tikimybė didėja. Virusas gali tebecirkuliuoti tarp gyvūnų ir, pasirengęs sukelti protrūkį, gali vėl būti perduotas žmonėms. Tačiau, pasak mokslininkų, tokio protrūkio tikimybė mažesnė, jei virusas visgi pirmiausia turi užkrėsti žmonių populiaciją ir tik tada išvystyti savo patogenines savybes.

Šaltiniai:

• Recenzuojamas mokslinis žurnalas Nature
• Forbes
• livescience.com
• Pasteur Institute

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai ()