Epidemiologė apie COVID-19 ir rūkymą: prastos žinios turintiems šį žalingą įprotį

Ar tikrai reikėjo šitą "naujieną" publikuot? Taip, sergantys širdies ligomis, turintys aukštą kraujospūdį yra padidintos rizikos grupėje. Tačiau kažkas aklai be jokių tyrimų priėjo prie išvados, kad rūkoriai automatiškai mažiau atsparūs Covid-19, nes rūkymas didina riziką susirgt minėtomis ligomis. Ir ši "naujiena", kad rūkoriai irgi yra rizikos grupėje buvo platinama jau prieš 1,5-2 mėn. tačiau realybė yra kitokia, rūkoriai gerokai rečiau hospitalizuojami. Ir man keista kai pačios technologijos tai išpublikuoja http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... alizuojami o sekančią dieną įdeda straipsnį su pasenusia informacija grįsta tik prielaidomis.

Rukoriai rečiau paguldomi. Bet jei paguldomi, rečiau išeina. Sunku kai kuriems suvokti elementarius dalykus.

Statistiškai kol kas gaunasi, kad ir išeina dažniau.

Rukoriai nori pasiteisinti kad ruko bet koronovirusas puola plaucius o pas rukorius jie gatavi, tai jeigu papuole i ligonine kelio atgal nera.

- Sakyčiau nėra labai nuostabu jog rūkymas sumažina užsikrėtimo per plaučius galimybę, kadangi virusas taip pat yra savotiška gyvybė, o dūmai ir kitos cheminės medžiagos virusui yra toksiškos; Pvz.: alkoholikai neserga tam tikromis ligomis, kurios eilinius žmones verčia iš koto, deja tas atsparumas irgi yra ribotas. Beje, alkoholikai dažnai gyvena ilgiau nei sunkiai dirbantys ir vargstantys. - Bet jeigu tai būtų cheminė tarša, rūkorius tikriausiai sunkiau ištvertų nei nerūkantis.

Turejau pusbroli kurio nosis buvo melyna nuo rasaliuko, mire 67 metu bet ne nuo alkocholio o nuo vezio, padarius skrodima zmona nustebo kad kraujagysles svarios ir kepenys sveikos, prancuzu irgi kraujagysles svarios nes pastoviai geria vyna, Veryga girdi.

Nepatinka, kad publikuojamos skirtingos nuomonės? Nemanote, kad žmonės gali pasidaryti išvadas patys? Su rūkymu yra įdomiai, nes nėra abejonių, kad rūkymas statistiškai patikimai gyvenimo trukmę trumpina. Tačiau tabako dūmų sukeltas plaučių audinių erzinimas paprastai tariant, verčia organizmą tenai siųsti daugiau imuninių ląstelių. Kas gali padėti susidoroti su infekcija. Ilgai rūkantys turi daugiau šansų numirti (plaučių vėžys, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, infarktas/insultas, etc) prieš patekdami į susirgimo COVID-19 rizikos grupę, išlieka atsparesni plaučių infekcijoms.

Alkoholis didina vėžinių susirgimų tikimybę. Žmona atliko skrodimą? Padarius skrodimą, paaiškėjo, kad mirties priežastis buvo skrodimas Prancūzijoje pagrindinė mirties priežastis – širdies kraujagyslių ligos. Remiantis naujausiais paskelbtais PSO duomenimis, 2017 metais koronarinės ligos Prancūzijoje buvo 62890 mirčių priežastis (13,81%).

to Arunas1948: kraujagysles svarios, o kraujagysliu sieneliu storis koks? sodo kaimynelis baltarusis 47m numiro, svaru ir buvo tik medikai pasake:nu dar tokiais tempais 2-3 metelius galejo pragyvent, bet ne ilgiau, alkoholikas, bet kokiu momentu galejo plyst aortos

Prancuzijoje mire tie kurie negere vyno.

Visiška dezinformacija. Statistiškai, mirusieji buvo nerūkantys. Taip pat nustatyta, kad nikotinas sunkiau leidžia virusui prisikabinti prie plaučių. Ir atkreipkite dėmesį į "tikėtina". Va taip ir knisa protą. Tikėtina, kad nesportuojantys užsikrečia virusu dažniau, nes jie turi didesnę kraujagyslių ir širdies susirgimo riziką. Tokiems medikams reikia mažinti atlyginimus, nes jie nežino, kas yra mokslinis tyrimo metodas ir statistinė analizė.

Tiesiog šiandien yra toks laikas, kad galima kaip tik bandyti išsimušti pinigų visiem tiem tyrimam, net ir pačiom kvailiausiom idėjom. Bo dar po mėnesio kito, net ir su tokiu pačiu mirtingumu jau niekam nebebus įdomu... (na, bent ne įdomiau nei tarkim mirtis nuo vėžio prie ko visi jau yra pripratę ir tik kokia susirgusi žvaigždutė dar atkreipia dėmesio daugiau nei artimiausių giminių)

Įdomu kuo remiasi komentatoriai darantys skambias išvadas apie nikotino naudą? Pavienių koreliacinių tyrimų (formaliai to net negalima vadinti tyrimu, iš tiesų tai pranešimas apie atvejus (case report)) patikimumas yra pats žemiausias. Tai ne sisteminės metaanalizės, ne randomizuoti kontroliujami klinikiniai ar kohortiniai tyrimai, kurie laikomi išties patikimais ir rodančiais ne tik pliką koreliaciją, bet ir aiškinantys priežastinį ryšį. Nors kažką įrodyti ar paneigti medicinoje nepaprastai sunku, ne veltui farmacijos įmonės išleidžia šimtus milijonų - milijardus dolerių, kad įrodytų, jog konkreti vaisto X molekulė yra statistiškai patikimai n% efektyvesnė už placebo. Dabar gi pastebėta pavienė koreliacija ir iškart trimituojama, kad tabakas išgelbės pasaulį. Šiek tiek primena situaciją prieš šimtmetį, kai tabako korporacijos naudojosi panašiomis koreliacijomis, kad įrodytų, koks tabakas nekenksmingas ir netgi neigiamai koreliuojantis su įvairiomis ligomis. Su tokiomis statistinėmis spekuliacijomis galima įrodyti bet ką - kad tabakas mažina plaučių adenokarcinomos riziką? Tai kodėl prireikė daugybės metų išsamių tyrimų, ir ne koreliacinių, o rimtų klinikinių, kohortinių ir t.t. kad būtų praktiškai nenuginčijamai įrodytas priežastinis ryšys tarp rūkymo ir LOPL, plaučių karcinomos, IŠL? Duokit didelę populiaciją (kaip ten buvo tyrimas Prancūzijoje) ir tinkamai parinkus imtį, koreliacijos skaičiavimo būdą, atrankos metodiką ir t.t. bus galima "įrodyti", kad tabakas apsaugo nuo lėtinio bronchito. Gal mokslininkai buvo idiotai, kad ištisus dešimtmečius nepastebėjo koreliacijų tarp rūkymo ir plaučių vėžio? Pastebėjo, bet tas koreliacijas gali išvartyti kaip nori, nes jos nerodo jokio priežastingumo, todėl apskritai tokie tyrimai medicinoje yra niekiniai. Nesakau, kad nikotinas apsaugo ar ne nuo COVID komplikacijų, bet sakau, kad nėra pakankamai patikimų duomenų apskritai tokius teiginius daryti. Nebent triviali mintis - kiek žinoma tabakas didina kone visų kvėpavimo infekcijų riziką, taip pat ir komplikacijų. Apskritai, dabar dauguma tyrimų net nerecenzuojami, leidžiami laisvai, kad būtų publikuoti kuo greičiau. Kas rimtai domisi COVID-19, žino, kad galima rasti krūvas straipsnių, kuriuose teigiami vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Ir nereiškia, kad tai dezinformacija - statistika visaip galima išvartyti, ypač neteisingai pasirenkant imtį. Dėl nikotino panaudojimo gydymui - tai mažai tikėtina. Surūkius cigaretę gaunama 1-2 mg nikotino, kai mirtina dozė 60 mg, t.y. terapinė platuma gana siaura ir kaip vaistas būtų nesaugus. Be to, nikotinas nenuspėjamai veikia vidaus organus - mažos dozės stimuliuoja receptorius, kai didelės blokuoja. Yra daugybė efektyvesnių priešuždegiminių vaistų. Beje, tokio tipo tyrimuose trūksta aiškumo dėl termino "rūkantys". Tai imtis skirstoma į dvi dalis - rūkantys ir ne? Tai irgi gali lemti dideles paklaidas, reikėtų skaičiuoti per gyvenimą surūkytų cigarečių skaičių, atsižvelgiant, kad intesyvesnis rūkymas vienu metu kenkia labiau ir t.t. O ką jei tyrimas atliktas slaugos namuose, kur dauguma neturi sąlygų rūkyti ar guli lovoje ir negali? O jei žmogus rūkė visą gyvenimą, o pastaruosius metus - ne, ar skaičiuojamas kaip rūkantis?

Na neurodegeneratyviniams susirgimams jau senokai sėkmingai naudoja. Statistiškai, kas giminėje neturi plaučiu vėžio istorijos ir turi alzhaimerio ar parkinsono istoriją, labiau apsimoka rūkyti, o dar labiau inhaliatoriu, pleistrą ar tabletes naudoti

Bet tokios registruotos klinikinės indikacijos nėra ;D net jei padeda, tai nėra įrodyta klinikiniais tyrimais ir niekas nikotino recepto šiam tikslui neišrašo. Daug ką žmonės naudoja - ir homeopatiją, ir užkalbėjimus, bet tai jokiu būdu neįrodo jų veiksmingumo. Parkinsono ligai yra vaistai, bet jei tektų asmeniškai rinktis nikotiną - rinkčiausi pleistrus ;D