Milijardų žmonių gyvenimas pasikeitė įvedus apribojimus dėl koronaviruso pandemijos. Dažniausiai kartojamas vienas burtažodis, turintis išgelbėti visus nuo klastingos ligos: vakcina. Tačiau visiškai realiai egzistuoja ir niūresnis scenarijus: jos taip ir nepavyks sukurti.

Tokiu atveju visuomenės viltys, nuolat kurstomos įvairiais pranešimais apie „pavykusius pirmuosius bandymus“, dar ne sykį duš, prieš galutinai suvokiant, kad lengvos išeities iš šios situacijos nebus niekada.

Užuot, kad košmaras tiesiog baigtųsi ir Covid-19 virusas būtų išnaikintas, žmonijai teks išmokti sugyventi su juo. Miestai pamažu atsidarys ir kai kurios laisvės bus grąžintos, tačiau trumpiems laikotarpiams ir tik laikantis griežtų ekspertų rekomendacijų. Nuolatinis testavimas ir fizinis sekimas taps mūsų gyvenimo dalimi jau netolimoje ateityje, o daugelyje šalių staigus saviizoliacijos įvedimas gali būti paskelbtas bet kuriuo metu.

Bus atrasti ir efektyvesni už dabartinę terapijos būdai – tačiau ligos protrūkiai gali kartotis kasmet, gal net po kelis kartus. Tiek įvairių šalių žiniasklaida, tiek ir politikai skelbia optimizmu nusėtus pranešimus apie sėkmingus vakcinos tyrimus su žmonėmis. Tačiau tikimybė, kad svarbiausias šių metų medicinos mokslo atradimas taip ir nebus paskelbtas nėra maža – taip jau yra buvę prieš tai. Ir ne sykį, pažymima CNN.

„Turime keletą virusų, nuo kurių vakcina iki šiol nėra sukurta“, – cituojamas Davidas Nabarro, Londono imperatoriškojo koledžo profesorius ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis patarėjas Covid-19 klausimais. Eksperto teigimu, mes negalime būti tikri, kad vakcina bus išrasta, o jeigu ir bus, kad ji atitiks visus reikalavimus ir standartus.

„Tai yra absoliučiai būtina, kad visos bendruomenės visur pasaulyje atsidurtų tokioje pozicijoje, kurioje galėtų apsiginti nuo nuolatinės koronaviruso grėsmės ir galėtų socialiai egzistuoti ir vykdyti ekonominę veiklą gyvenant viruso terpėje“, – pasakojo D. Nabarro. Tiesa, daug ekspertų yra tikri, kad Covid-19 vakcina bus greitai sukurta; skirtingai nei tokie susirgimai kaip ŽIV ar maliarija, koronavirusas lėčiau mutuoja.

Daugelis jų, įskaitant ir pagrindinį JAV kovos su pandemija veidą, Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorių Anthony Fauci, mini 18 mėnesių terminą. Tačiau realiai tokie atvejai istorijoje yra labai reti. „Mes niekada nesame forsavę vakcinos (atsiradimo) per metus ar 18 mėnesių, – tvirtino Nacionalinės atogrąžų medicinos mokyklos Bayloro medicinos koledže dekanas Peteris Hotezas. – Tai nereiškia, kad tai yra neįmanoma, bet tai būtų pretenduojantis į herojišką pasiekimą atvejis“. Eksperto teigimu, bet kokiu atveju pandemijai sustabdyti reikia ir plano A, ir plano B.

Kada vakcinos nėra

1984-aisiais JAV sveikatos sekretorė Margaret Heckler paskelbė, kad mokslininkai sėkmingai identifikavo virusą, kuris vėliau tapo žinomas kaip žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – ir pateikė prognozę, kad vakcina bus parengta pirmiesiems bandymams po dvejų metų.

Praėjo beveik 40 metų, nuo ligos mirė jau 32 mln. žmonių, o pasaulis vis dar laukia vakcinos nuo ŽIV. Daugelį metų teigiama ŽIV/AIDS diagnozė ne tik reiškė mirties nuosprendį; tai reiškė, kad žmogus savo paskutinius mėnesius praleis atstumtojo vietoje, o gydytojai tuo metu diskutuodavo, ar ŽIV pacientus išvis verta gelbėti.

JAV vakcinos nuo ŽIV paieškos nesibaigė pirminiais drąsiais pareiškimais. 1997-aisiais Billas Clintonas pareiškė, kad tai bus dešimtmečio iššūkis. Prieš keturiolika metų mokslininkai vis dar tvirtino, kad esame atsilikę dešimtmečiu.

Problema kuriant vakciną nuo ŽIV/AIDS kyla dėl paties susirgimo specifikos. Skirtingai nei kartą metuose kintantis gripas, ŽIV gali kisti net ir to paties užkrėtimo metu. „Jis kinta jau jumyse, tai yra tas pats, kas užsikrėsti tūkstančiu skirtingų ŽIV atmainų, – aiškino infekcinių ligų specialistas Paulas Offitas. – Ir kai jis mutuoja, kartu žalojama dar ir imuninė sistema“.

ŽIV, dėl savo ypatingo polinkio mutuoti, skiriasi nuo koronaviruso Covid-19, todėl ekspertai dažnai optimistiškai žvelgia į galimybes sukurti vakciną nuo šio viruso. Tačiau žmonija jau buvo susidūrusi su kitais susirgimais, kurie glumino tiek mokslininkus, tiek viruso užkrėstą žmogaus organizmą. Vakcina nuo Dengės karštligės, kuria, PSO duomenimis, kasmet užsikrečia apie 400 tūkst. žmonių, taip pat yra kuriama jau kelis dešimtmečius. 2017-ais buvo bandyta atrasti universalų būdą atsikratyti šios ligos, tačiau plataus masto programa patyrė nesėkmę – vakcinos naudojimą teko nutraukti kai paaiškėjo, kad ji tik pablogina ligos simptomus. Panaši situacija ir su vakcinų nuo rinovirusų ar adenovirusų kūrimu. Šiuo metu yra tik viena vakcina, kuri apsaugo nuo dviejų adenoviruso padermių ir ta net nėra prieinama paprastam vartotojui.

A. Nabarro pažymėjo, kad tokiais atvejais „daug viliamės, bet tuomet visos viltys žlunga“. Taip yra dėl to, kad mokslininkai bando įveikti biologines sistemas, o ne prognozuojamai veikiančius mechanizmus. „Labai priklauso nuo to, kaip reaguoja organizmas“, – pažymėjo jis.

Vakcina nuo SARS viruso taip pat buvo itin aktyviai kuriama protrūkio 2002-2003 m. metu, tačiau taip ir nepasiekė sėkmingo rezultato. Virusą pavyko sustabdyti karantinuojant ligonius ir su jais kontaktavusius asmenis. Skirtingai nuo Covid-19, šis koronavirusas pasižymėjo labai stipriais ir staigiais ligos simptomais, todėl jį pavykdavo gana lengvai nustatyti ir užkirsti kelią tolimesniam jo plitimui. Sustabdžius viruso epidemiją, buvo sumažintas poreikis ir vakcinos kūrimui.

Planas B – būtinas išgyvenimui

Jeigu tas pats likimas laukia Covid-19 vakcinos kūrėjų, virusas gali kartu su mumis likti dar daugelį metų. ŽIV/AIDS atveju mokslininkams per kelis dešimtmečius pavyko pasiekti tiek, kad ligos diagnozė netaptų neišvengiamu mirties nuosprendžiu. Šiuo metu taikomas gydymas ir simptomų švelninimas vadinama mažyte pergale, leidžiančia bent kiek lengviau laukti vakcinos.

Panašūs metodai bandomi taikyti ir kovoje su Covid-19. „Planą B“ sudaro šiuo metu išbandomi įvairūs kitoms ligoms gydyti taikomi vaistai: remdesiviras, hidroksichlorokinas, o taip pat ir imunitetą suformavusių pacientų kraujo perpylimas.

Didžiausia problema, kurią įvardija mokslininkai – vaistai vis dar nėra pakankamai ištirti ir jų poveikis daugeliu atvejų gali būti tiesiog netinkamai nustatytas.

Tačiau tokio vaisto atsiradimas būtų milžiniškas postūmis visuomenei grįžti į ankstesnį gyvenimą. Jeigu pavyktų sumažinti pacientų buvimą reanimacijoje bent keletu dienų, tai atlaisvintų vietas ligoninėse, o tuo pačiu leistų valstybių vadovams ramiau žiūrėti į griežtų karantino taisyklių švelninimą.

Kaip atrodys gyvenimas be vakcinos

Jeigu vakcinos nebus įmanoma pagaminti, gyvenimas jau nebebus toks pats, koks yra dabar. „Griežtos karantino priemonės nėra tvarios ekonomiškai, o tikriausiai ir politiškai, – pažymėjo epidemiologas Keithas Nealas. – Taigi mes turime surasti kitų būdų tai sukontroliuoti“.

Tai reiškia, kad šalys ir toliau kentės nuo savo pačių paralyžiaus būklės, ekspertai spaus valdžią imtis keistų priemonių, kurios galėtų padėti pasauliui išlošti mėnesius, metus ar dešimtmečius, kol Covid-19 būtų galutinai išnaikintas vakcinos pagalba. D. Nabarro priminė, kad visų žmonių laukia būtinybė sudaryti naują „socialinį kontraktą“, kuris reikštų asmeninės saviizoliacijos atsakomybę, jeigu pasireiškia simptomai ar kontaktuojama su galimu Covid-19 pacientu.

Tai taip pat reiškia, kad turėtų baigtis kosinčių ar lengvai sirguliuojančių asmenų pasirodymo darbe era. Ekspertai taip pat numato ilgalaikius pokyčius požiūryje į nuotolinį darbą, bent iš dalies tai taps ofiso darbuotojų kasdienybe. Bendrovės peržiūrės savo darbo struktūrą taip, kad visų darbuotojų vienu metu darbo vietoje nereiktų.

Didele problema taps skurdžios valstybės ir pabėgėlių centrai visame pasaulyje. D. Nabarro teigimu, surasti būdų remti besivystančias šalis bus politiškai sudėtingi, bet labai svarbūs klausimai.

Trumpalaikėje gyvenimo kartu su Covid-19 perspektyvoje būtina sąlyga taps masinio testavimo ir kontaktų sekimo programa.

„Be galo svarbu, kad būtų įdiegta visuomenės sveikatos sistema, apimanti kontaktų nustatymą, diagnozavimą darbo vietoje, (epidemijos) požymių stebėjimą, ankstyvą komunikaciją, ar turime iš naujo įgyvendinti socialinį atsiribojimą, – priduria P. Hotezas. – Tai įmanoma padaryti, tačiau sudėtinga ir mes tikrai to dar niekada nedarėme anksčiau.“

Tokie veiksmai leistų sugrįžti tam tikram socialiniam bendravimui. „Jeigu išlaikysime minimalią transmisiją, tai įgalins atnaujinti dalykų veiklą, gal net sporto renginius“ ir kitus didžiuosius susibūrimus, – įsitikinęs P. Hotezas. Tačiau net ir tokiu atveju tai reikštų tik laikiną atsigavimą, nuolat peržiūrimą valdžios ar sveikatos apsaugos sistemų atstovų.

Barai, ekspertų teigimu, kokius mes įpratę matyti, gali tapti retenybe – juos pakeis „surestoranėjusios“ užeigos, kurios bus privaloma laikyti socialinės distancijos taisyklių.

Eksperto teigimu, draudimai gali grįžti žiemą, o Covid-19 pikas gali kartotis kiekvieną šaltąjį metų sezoną iki pat vakcinos atsiradimo.

Kuo daugiau laiko praeina, tuo imponuojančia tampa karštai aptariama bandos imuniteto perspektyva – pasiekiamas, kuomet didžioji dalis tam tikros populiacijos (maždaug nuo 70% iki 90%) susiformuoja imunitetą nuo infekcinės ligos.

„Tai tam tikru mastu riboja plitimą, - teigia P. Offitas – Nors gyventojų imunitetas, kurį sukelia natūrali infekcija, nėra geriausias būdas užtikrinti gyventojų imunitetą. Geriausias būdas yra skiepai“.

Tymai yra „puikus pavyzdys“, – teigia P. Offitas – prieš vakcinas tymais kasmet užsikrėsdavo 2–3 milijonai žmonių, ir tai būtų tikrai pasirodytų čia“. Kitaip tariant, „Covid-19“ mirties ir kančių skaičius būtų didžiulis, net jei didelė dalis gyventojų nėra pažeidžiami viruso.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (9)