Kokia jūsų kraujo grupė? Nuo to priklauso, kokia rizika užsikrėsti COVID-19 ()
Tebevykstančio įmonės „23andMe“ genetinio COVID-19 tyrimo išankstiniai duomenys rodo vis didesnę kraujo grupės (ją lemia ABO genas) svarbą, kalbant apie imlumą naujajam koronavirusui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„23andMe“ vis dar reikia dalyvių didžiuliam tyrimui. Visai neseniai įmonė ieškojo 10 tūkst. žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19 infekcija ir kurie buvo hospitalizuoti, rašoma blog.23andme.com.
Mokslininkai dar iki galo neišanalizavo surinktų genetinių duomenų, tačiau daugiau nei 750 tūkst. dalyvių apimančios studijos išankstiniai rezultatai rodo štai ką:
- O, arba I, kraujo grupė labiausiai apsaugo nuo viruso, palyginus su kitomis kraujo grupėmis;
- O kraujo grupę turintys asmenys pasižymi maždaug 9–18 proc. mažesne tikimybe užsikrėsti COVID-19;
- kitų kraujo grupių imlumo skirtumai, regis, yra nedideli; - pirmiau pateikta informacija nesikeičia atsižvelgiant į amžių, lytį, kūno masės indeksą, etninę kilmę ir sergamumą gretutinėmis ligomis;
- nors vieno tyrimo metu buvo aptikta, kad O grupės kraujas nuo infekcijos apsaugo tik esant teigiamam rezus veiksniui, rezus skirtumai (teigiamas arba neigiamas) neturėjo didelės reikšmės „23andMe“ analizėje bei nebuvo susiję su imlumu COVID-19 ar ligos sunkumu;
- ištyrusi sveikatos priežiūros specialistus ir kitus artimą kontaktą su sergančiaisiais turinčius asmenis, „23andMe“ nustatė, jog O kraujo grupė iš tiesų apsaugo nuo viruso, tačiau susirgimo atvejų skaičius šioje žmonių grupėje buvo proporcingai didesnis.
Išankstinis genetinis ryšys
Nors studija toli gražu dar nebaigta, atlikti išankstiniai genetiniai tyrimai, regis, patvirtina pirmiau nurodytus teiginius. Palyginę tyrimo dalyvius, kurie pranešė apie jiems nustatytą koronaviruso infekciją, ir tuos asmenis, kurių COVID-19 testų rezultatai buvo neigiami, tyrėjai nustatė ABO geno variantą, siejamą su mažesne rizika.
Kraujo grupių duomenys ir išankstiniai genetiniai rezultatai taip pat patvirtina mažiausiai dvi neseniai paskelbtas studijas, kurios dar nebuvo oficialiai išspausdintos: vieną iš jų atliko Kinijos mokslininkai, kitą – Italijos ir Ispanijos tyrėjai. Abiejų tyrimų metu buvo nagrinėjamas ABO geno vaidmuo COVID-19 atžvilgiu. Kinai analizavo imlumą naujajam koronavirusui, o italai ir ispanai nustatė ryšį tarp kraujo grupės ir ligos sunkumo.
Nemažai kitų tyrimų autorių pranešė, kad nuo ABO geno priklauso imlumas COVID-19 ir šios infekcijos sunkumas. Dėl įvairių tyrimų žinome, jog ABO kraujo grupė gali vaidinti tiesioginį vaidmenį esant kitoms infekcijoms, tapdama savotišku mikroorganizmų, parazitų ir virusų receptoriumi ar koreceptoriumi. Išankstiniai „23andMe“ radiniai taip pat yra svarbūs dėl ryšio tarp kraujo krešėjimo sergant COVID-19 bei širdies ir kraujagyslių ligų.
Kraujo grupių palyginimas
„23andMe“ mokslininkai norėjo ištirti ryšį tarp kraujo grupės ir imlumo naujajam koronavirusui ir apytikriai apskaičiavo riziką užsikrėsti, tarpusavyje palyginę visas kraujo grupes. Kadangi skirtumai yra gana nedideli, reikia labai daug tiriamųjų, norint tiksliau nustatyti kraujo grupių skirtumus. Tyrimo, kuriame dalyvauja daugiau nei 750 tūkst. žmonių, metu nagrinėjamas bendras COVID-19 atvejų, kai apie ligą pranešė užsikrėtęs asmuo, skaičius pagal kraujo grupę, hospitalizacijos atvejų skaičius pagal kraujo grupę ir susirgusiųjų po kontakto su COVID-19 nešiotoju skaičius pagal kraujo grupę.
Remiantis visų apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymais, mažiausias apie teigiamus COVID-19 testų rezultatus pranešusių žmonių procentas turi O kraujo grupę, didžiausias – AB, arba IV, kraujo grupę.
A, B ir AB kraujo grupę turintys asmenys statistiškai per daug nesiskyrė vienas nuo kito. Šis ryšys nesikeičia ir atsižvelgiant į amžių, lytį, kūno masės indeksą, rasę, etninę kilmę ir sergamumą gretutinėmis ligomis.
Didesnę tikimybę kontaktuoti su COVID-19 nešiotojais turintys asmenys
Nors vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad O kraujo grupė sumažina tikimybę susirgti naujuoju koronavirusu tik esant teigiamam rezus veiksniui, turimuose duomenyse rezus veiksnys (teigiamas arba neigiamas) nėra svarbus, taip pat jis neturėjo didelės įtakos statistiniuose modeliuose, parengtuose norint prognozuoti susirgimo ir hospitalizacijos atvejus.
Norėdami geriau suprasti riziką užsikrėsti koronavirusu, tyrėjai sutelkė dėmesį į asmenis, turinčius didesnę kontakto su viruso nešiotoju tikimybę, pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, artimą kontaktą su žinomais pacientais turintys žmonės ir svarbiausi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai.
Kaip ir ankstesniu atveju, O kraujo grupę turinčių žmonių tikimybė susirgti yra mažesnė, tačiau užsikrėtimo atvejų skaičius šioje tiriamųjų grupėje yra proporcingai didesnis, kaip ir tikėtąsi.
Pakoregavus radinius pagal tokius parametrus kaip amžius, amžiaus kvadratas, lytis, rasė (gyventojų surašymo duomenyse nurodytos rasės rūšys), etninė kilmė (JAV ispanas ar lotynų amerikietis) ir kūno masės indeksas (KMI) bei vieną kintamąjį, rodantį imlumą sunkioms infekcijoms (pvz., didelė gretutinių ligų rizika, nusilpusi imuninė sistema), buvo nustatytas apsauginis O kraujo grupės poveikis tiek kalbant apie tikimybę užsikrėsti, tiek apie hospitalizacijos dėl infekcijos tikimybę. Apsauginis poveikis buvo didesnis modeliuose, paremtuose tik artimą kontaktą su sergančiaisiais turinčiais asmenimis.
Tarp visų ištirtųjų O kraujo grupę turintys asmenys pasižymėjo 9–18 proc. mažesne tikimybe užsikrėsti COVID-19, palyginti su kitą kraujo grupę turinčiais žmonėmis. Atsižvelgiant tik į artimai su pacientais kontaktuojančius asmenis, O kraujo grupę turintys individai pasižymėjo 13–26 proc. mažesne tikimybe susirgti.
Įmonė savo COVID-19 tyrimą pradėjo balandžio 6 d., pakvietusi klientus dalyvauti didelės apimties studijoje, kurios tikslas – sužinoti, ar genetika gali padėti paaiškinti, kodėl COVID-19 užsikrėtusiems žmonėms liga pasireiškia nevienodo sunkumo simptomais.
Gegužės mėnesio pradžioje tyrimas buvo išplėstas už „23andMe“ klientų ribų. Išplėstojo tyrimo, kuriam „23andMe“ skyrė 10 tūkst. nemokamų tyrimų rinkinių, metu siekiama nustatyti asmenis, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 infekcija ir jie buvo hospitalizuoti.
Viena iš šios studijos dalių yra klausimynas, kurį pildantys dalyviai atsako į įvairius klausimus. Pavyzdžiui: ar jiems pasireiškė peršalimui arba gripui būdingų simptomų, ar jiems buvo nustatyta COVID-19 infekcija, ar buvo skirtas gydymas ir ar dėl ligos jie buvo paguldyti į ligoninę.
Tyrimas tebevyksta, nauji dalyviai tebepriimami. Įmonė tikisi, jog galės panaudoti savo mokslinių tyrimų platformą ir geriau suprasti žmonių reagavimo į virusą skirtumus. Galiausiai „23andMe“ viliasi viešai paskelbti savo tyrimo rezultatus, kad mokslo bendruomenė gautų daugiau įžvalgų apie COVID-19.