Kaip senstant išlaikyti tvirtus raumenis? Atsakymas veganamas nepatiks

Paskaičius paskutinę pastraipą pasidaro aišku, kad eksperimentas tik prasidėjo, jokių galutinių išvadų dar nėra. Tai tik eilinė žurnalistinė antis. O ir pats tyrimas su sojos ir kviečių baltymais - ar jis buvo atliekamas su visavalgiais ir veganais atskirai, ar visavalgius pradėjo maitinti veganiškai? Gerai būtų ir tai aprašyti. Nes pvz. mėsavalgį staigiai "pasodinus" ant veganiškos dietos jau per pirmą mėnesį jam pradėtų vystytis mažakraujystė, nes organizmui reikią bent kelių mėnesių, kad persitvarkytų ir pradėtų įsisavinti geležį iš augalinio maisto. Tęsiant eksperimentą gerai būtų patikrinti ir kaip veikią baltyminiai papildai. Nepradės gi žmogus visą gyvenimą valgęs tik augalinį maistą valgyti mėsą, o gal to visiškai ir nereik? Gal pakanka tik tam tikro papildo, o gali pasirodyti, kad ir to papildo nereikės, nes dar liko labai daug augalinio baltyminio maisto. Be paminėtų kruopų, dar įvairūs ankštiniai, riešutai...

as manau nesupratot straipsnio. zmoniu metabolizmas gana neblogai ir taip istyrinetas. cia svarbiau ne tik reikalingu medziagu visuma, bet ir isisavinimo greitis. senatveje geriausias medziagu kokteilis yra net ne mesoje, o kiausiniuose. tik po to eina mesa. organizmas yra adaptyvi sistema. kad ten pajungineji virskinimo sistemos atavistines galimybes ir kazkoks laikinas efektas buna - nieko nepakeicia. aplamai manau reikia visai kitu keliu eit - nes maistas yra neteisingas kelias. nei vieno neisgelbejo nei nuo senatves, nei nuo mirties. ir visos tos "vegetarizmo idejos" - yra vistu kvaksejimas... kad vistos tapo organizuotos ar ju atsirado daugiau - pamatines esmes nekeicia senatves priezastys visai kitos. -------- aplamai - raumenynas irgi nera svarbiausioji sistema... man juokinga tokie pasigyrimai - kad valgo ten kazkokias darzoves ir gali pajudint kojas ir rankas senatveje... protui nepakenkt svarbiau. kazkokia judanti automatu darzove - kame cia pasiekimas? - kodel sito aspekto netiria - kaip vegetarizmas pakenkia mastymui? va cia neuzduotas klausimas... kai nekeliamas svarbesnis klausimas, tai darosi panasu i FAKTA, kad vegetarai tokio klausimo net nesuvokia sakykim koks nors Havkinsas. ir palyginimui - pilni durnynai fiziskai aktyviu vegatarai panasu uz antrojo varianto smarku ispletima

Visiškai sutinku, kad svarbiausia nepakenkti protui. Tada reikėtų dar pasidomėti, kad pagrindinis smegenų maistas yra angliavandeniai, o jau jų tai vegetaramas netrūkstą... pvz. iš devyniolikos produktų skatinančių smegenų veiklą, 18 augalinės kilmės ir vienas produktas lašiša dėl omega3 riebalų, kurių netrūkstą ir linų sėmenyse... https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_i ... d=76289679

Nelabai aišku, ką straipsnis nori apkvailinti. Baltymai yra amino rūgštys ir jos yra vienodos, skiriasi tik proporcija. Yra seniai žinoma, kad augaliniai baltymai iš maisto (o ne papildų) yra įsisavinami šiek tiek prasčiau dėl maiste esančių skaidulų. Iš baltymų papildų įsisavinimas nesiskiria. Tai kur čia naujiena? Ko straipsnis nemini – koks būtent tas skirtumas? O jis yra apie 10 %. Normaliam žmogui tokiu atveju reikia suvartoti ne kokius 70 g baltymų per dieną, o 77 ir viskas. Kelios papildomos riekės per dieną. Kad tai sukels kažkokių „baisių“ pasekmių raumenynui – visiška nesąmonė. Aš suprantu, kad autorius mėgsta mėsą, bet kam gąsdinti žmones tokiom nesąmonėm? Mėsa „ant tiek“ skani, kad galima rašinėti belen ką be jokios atsakomybės? Juolab kad originaliam straipsny nieko panašaus nėra. Ten tiesiog rašoma, kad nevalgant mėsos reikia pakoreguoti suvartojamų baltymų kiekį. Ir viskas.

tu uzsiciklini ant tu "pagrindinis" maistas ir panasiu nesamoniu. gyvybes pagrindas yra lastele, o ne kazkokie konkretus organai. organu funkcionalumas priklauso nuo lasteliu kiekio. o jei jos kazkokiam "taupymo" ar "ekstremaliam" rezime - tai tiesiogiai veikia organo vientisuma ir funkcionaluma. o smegenu lasteles aplamai lepiausios ir specifines. ne veltui kaukole apsaugai uzsiaugine... kas liecia baltymus - kiekviena lastele turi kazkoki rezerva amino rugsciu, ir nebutina tiesioginis nenutrukstamas "tiekimas". o angliavandenilius degina faktiskai tiesiogiai. cia sistemos net skiriasi. o ne kazkoks maisto beformis kratinys su "pagrindinais" elementais. dar skaiciau - yra procesai - pvz jei salygos kritines - lastele tas amino rugstis saugo net aukodama gyvybinguma. organas isvis tada nefunkcionuoja - bet dar gali atsigaut kai atsistatys medziagu tiekimas. o jus cia svaigstat mazdaug ivedinesiu save nepilnaverciu maistu i tam tikru organu koma, ar i procesa, kai is alkio organai "kauks ir sienom laipios" - ir tipo cia viskas jum normaliai... nes tipo kokia nors propaganda pasiskaites - valosi ar kazkas "vyksta". uztat dviraciu raumenynas sugebes instinktyviai vaziuot su keliais likusiais auto impulsais is smegenu likuciu... ir tuo reikia pasigirt pries puse pasaulio ir yotubini video koki nufilmuot - ane? mastymo tai nenufilmuosi, ir bezdzionem neidomu kas nenusifilmuoja ir palaikint neina... o va vegetarizmas juk aiskiai matosi... isvis - tiek daug dometis apie maisto sudeti, tiek daug laiko skirt edesio filtravimui i kazkoki antivegetarini, ieskot kazkur kazko ir knist kitiems prota del laisvo pasirinkimo - cia jus skaitot gyvenimo kokybes suoliu ar kaip cia suprast? tipo intelektualine veikla kazkokia cia ar kas? taip ir mirsit uzsiiminedami situ buitinio lygio sudu

Sprendžiant iš paties karštligiškų pasisakymų apimčių, tai tau ko ne gyvybės ir mirties klausimas ...

Visiskai pritariu AAA000. Raumenu bukle turbut ne didziausia senatves problema, daug didesnes jauciu yra demensija, alzhaimeriai. Jei situ nevertinam, tada sekantys eilej bus sirdies ligos, insultai, artritai, osteoporoses, regejimo, klausos sutrikimai ir t.t. Ir... kazkur netoli nuo galo raumenu mases mazejimas. Del maisto. Pagrindines energija tiekiancios medziagos ar pagrindiniai mikroelementai greiciausiai nera tiek daug itakojantys, daug daugiau reiskia "egzotiski" junginiai, kurie kiekvienam produkte yra skirtingi. Del gyvulinio maisto. Logiska, kad raumenu mases islaikymui patogesnis gyvulines kilmes maistas. Is 21 egzistuojancios amino rugsties 9 mes negalim gaut niekaip kitaip, tik su maistu, 11 is 20 butinu organizmas sintetina, o kitu ne. Reikalas tas, kad gyvuliniai baltymai yra taip vadinami "uzbaigti, pilni" baltymai, turintys visas amino rugstis savo sudetyje. Augalinai, absolucia dauguma atveju - ne. Jei nekombinuosim skirtingu augalu baltymu kazko truks ir atsilieps, visu pirma, greiciausiai raumenynui. Sitam straipsnyje nera kazkokiu super nauju atradimu, gyvunines kilmes baltymai yra laikomi tinkamiausia statybine medziaga jau labai daug laiko. Paziurekit i profesionaliu sportininku dietas.

Alanine 748 mg Aspartic acid 1133 mg Glutamic acid 2046 mg Glycine 1031 mg Proline 507 mg Serine 685 mg Tai apie kokias „neužbaigtas“ amino rūgštis tu čia kalbi? Kalbėjai apie 9, kurias specialiai tau paryškinau, o čia mes turim dar bent 9.

nesutinku kad angliavandeniliai vienintelis. ten smegenyse yra ir salinimo sistema, kuria aplamai pastebejo gal tik pries kelis metus - vadinas vyksta ir kazkoks lasteliu lygio atsinaujinimas. tiesiog apimtys nykstamai mazos, palyginus su raumenynu. kuri gali augint ir vel naikint ir val augint - taikant reikiamas sporto ir maisto metodikas. cia tyrimu jautrumo klausimas. pas mus tyrimai atliekami mazdaug principu - atfiltruojam didziausia dali - o kas liko - nesvarbu. tipo "per mazai itakoja" organizma. ar tiriama sriti. ar per durni tiesiog, kad pastebetu... paprastai vidutinybes kur vysto mokslines kryptis sita nekompetencine kalte suvercia technologiju netobulumai ar dar kam nors...

.

, kaip ir bet kuriame kitame maiste. Grikiuose, žinoma, yra visos tos likusios 11. Tai apie kokį „baltymų nepilnumą“ čia šneki?

Grikiuose yra visos, bet liste tik 18? Tai dar karta, tavo listas turi problemu. As neipareigotas tikrint tavo website duomenu baziu. Net jei man tai butu idomu, duomenu saltinius as susiraciau ibliotekoj/mokslinej literaturoj, ne no name website. Jei sulistinai 18 o ne 20, pagal apibrezima tai yra "incomplete" baltymas. Jei sulistinai ne visas, tai tai yra tavo problema, ne mano.

Nebent jeigu tu bandai susidaryti kažkokią nesąmoningą dietą iš vieno produkto, aminorūgščių kiekio nevienodumas absoliučiai jokios praktinės reikšmės neturi.

Nu, matyt tada problema tame, kad vienas is musu kalbam apie batus kitas apie ratus. Xz kaip ten yra tavo dietologijoj, bet biochemijoj jei kazko nera sudety tai nera. Ir baltymas nepilnas. Anatomijos/fiziologijos/biochemijos basic'u kurso tikslas buvo tikrai ne dietologija o butent situ mokslo saku pagrindai, kad is skirtingu sriciu i Biomedical Engineering/Medical Devices studijas ateje zmones turetu bendra supratima. Tai jame ju ir moke, o ne vedziojo po dietologijos saitus.

Daeisim iki to kad visas maistas bus sintetinis, kaip fantastikos filmuose. Ir auginsim sintetiką