Kaip gyventi ne tik ilgai, bet ir kokybiškai? Paskaitoje „Ilgaamžiškumo mokslo ir praktikos paslaptys“ Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas pasidalino labai svarbiai informacija.

„Stengsiuosi paprastai pateikti dalykus, kurie dabar yra nagrinėjami labai giliai, – anksčiau paskaitoje kalbėjo prof. A. Skurvydas. – Šioje srityje tyrimų dabar yra milžiniškai daug.“

Profesorius sako, kad ilgaamžiškumo paslaptys turėtų būti aktualios nuo pat gimimo: kaip reikia gyventi, kokie veiksniai daro įtaką gyvenimo trukmei, kokios didžiausios duobės, ko nereikėtų daryti ir t. t.

Ilgaamžiškumą sudaro 7 svarbiausi komponentai:

1. Fizinis aktyvumas

2. Protinis/kongnityvinis aktyvumas

3. Savęs reguliavimas, apraminimas, stresų optimizavimas

4. Socialinis/moralinis aktyvumas

5. Kalorijų apribojimas

6. Atpildas ir gyvenimo džiaugsmas

7. Įvairi ir įdomi aplinka

Profesorius sako, kad žmogus pagal prigimtį yra ilgų nuotolių bėgikas, tačiau šiuolaikinis gyvenimas verčia gyventi kitaip.

„Atsirado mašinos, nebereikia judėti. Dėl savo proto maisto mes jau galime pasigaminti, mums nebereikia ieškoti. Mūsų protas daug gerų dalykų padarė, bet juk mūsų organizmas nepasikeitė, o mes nustojome judėti, mes nustojome eikvoti energiją, mes valgome kiekvieną dieną“, – pasakoja LSU profesorius.

Kaip sako A. Skurvydas, šiais laikais grįžtama prie kalorijų apribojimo technologijos, pavyzdžiui, nevalgome keliolika valandų arba nevalgoma dieną, dvi – taip kaip primityviaisiais žmogaus gyvavimo laikais, kai ne kasdien žmogui pavykdavo susirasti maisto.

„Kai mes aerobiškai judame, mes mąstome ir dar mums trūksta energinių medžiagų (maisto), įvyksta keistas mechanizmas – mūsų galvos smegenys dar labiau treniruojasi. Mūsų galvos smegenyse vyksta dar daugiau nervinio kontakto“, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

Mokslininkai šiuo metų šią temą ypač nagrinėja.

LSU profesorius sako, kad šiais laikais žmogui reikia daug mąstyti, mažai judėti, o maisto – pakanka. Dabar pasitelkiami dideli ištekliai norint žmogų vėl sugrąžinti prie judėjimo ir mažesnio kalorijų kiekio suvartojimo.

Profesorius priminė 5 sveikos gyvensenos principus, kurie yra labai svarbūs:

1. Socialinis aktyvumas;

2. fizinis aktyvumas;

3. smalsumas;

4. mokymasis;

5. dovanojimas, malonumo patyrimas.

„Yra pasaulyje 5 vietos, kuriose gyvena daugiausiai šimtamečių“, – sakė prof. Skurvydas.

Tai Japonija, Okinavijos sala, Italija, Graikija, Kosta Rika, Kalifornija (JAV).

„Galima sakyti, kad taip susiklostė ir dėl genotipo, tai patikslins mokslininkai, bet ir gyvenimo stilius ir kultūra yra kitokia“, – sako LSU profesorius.

Mokslininkai ištyrinėjo žmogų, gyvenančių šiose vietose kultūras. Buvo išaiškinti 7 pagrindiniai principai:

1. Bendravimas su žmonėmis ir su ištikimais draugais;

2. Spontaniškas kasdienis fizinis aktyvumas;

3. „Istorijų pasakojimas“ – proto treniravimas;

4. „Pabuvimas su savimi“ – kasdien po 5-10 minučių;

5. Valgymas iš mažų dubenėlių;

6. Savaitgalio žygis gamtoje – apie 3-4 val.

7. Kitos dienos laukimas.

Komentarai ()