Gausiai vartojant pramoniniu būdu intensyviai perdirbtus produktus pakinta senėjimo procesus lemiančios chromosomos. Ši tyrimo išvada buvo pristatyta neseniai vykusioje internetinėje medikų konferencijoje.

Ne mažiau kaip trys greitojo maisto porcijos per dieną dukart padidina tikimybę, kad DNR ir galines chromosomų dalis sudarančių baltymų, vadinamų telomeromis, grandinės sutrumpės labiau negu tada, jei intensyviai perdirbtų produktų racione beveik nebus, nurodė nutukimo problemai skirtoje Tarptautinėje Europos konferencijoje dalyvavę mokslininkai.

Trumpos telomeros yra biologinio ląstelių senėjimo žymekliai, todėl mokslininkai daro išvadą, kad tam tikra mityba gali paspartinti ląstelių senėjimą, rašoma portale sciencealert.com.

Nors sąsajos, atrodytų, akivaizdžios, priežastinio ryšio tarp intensyviai perdirbtų produktų vartojimo ir telomerų sutrumpėjimo nustatyti kol kas nepavyksta, perspėjo tyrimo autoriai.

Kiekvienoje žmogaus organizmo ląstelėje yra 23 poros genetinį kodą saugančių chromosomų.

Telomerose genetinės informacijos nėra, tačiau jos atsakingos už chromosomų stabilumą ir vientisumą, o, žvelgiant plačiau, ir už DNR, lemiančių visų organizmo ląstelių funkcionavimą.

Žmogui senstant telomeros natūraliai ima trumpėti, kadangi kaskart ląstelei pasidalijus netenkama dalies telomerų.

Būtent šis trumpėjimo fenomenas ilgą laiką buvo laikytas biologinio amžiaus žymekliu.

Ispanijos Navaros universiteto profesorių Maria‘os Bes-Rastrollo ir Amelia‘os Marti suburta mokslininkų grupė išsikėlė tikslą ištirti galimą ryšį tarp reguliaraus intensyviai perdirbtų produktų vartojimo ir telomerų trumpėjimo.

„Netikras“ maistas

Apie galimą negatyvų cukrumi saldintų gėrimų, perdirbtos mėsos ir kitų produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų ir cukraus, poveikį buvo užsimenama ir ankstesnių tyrimų išvadose, bet jos nebuvo laikomos galutinėmis. Intensyviai perdirbti produktai – tai pramoniniu būdu sukuriami gaminiai, sudaryti iš tam tikro aliejaus, riebalų, cukraus, krakmolo ir baltymų mišinio, kuriame visiškai arba beveik nėra neskaidytų arba natūralių maistinių komponentų.

Tokie gaminiai dažnai papildomi dirbtinėmis kvapiosiomis medžiagomis, dažikliais, emulsikliais, konservantais ir kitais priedais, pailginančiais jų galiojimo trukmę ir pardavimo grąžą.

Deja, dėl suminėtų sudėties ypatumų čia aptariami gaminiai pasižymi gerokai menkesne maistine verte nei mažiau perdirbti produktai.

Jau pateikta nemažai įrodymų, kad gausus intensyviai perdirbtų produktų vartojimas priveda prie hipertenzijos (padidėjęs kraujospūdis), nutikimo, depresijos, 2 tipo diabeto ir kai kurių rūšių vėžio.

Suminėtos ligos neretai siejamos su amžiumi, taip pat su oksidacinis stresu ir uždegiminiais procesais, kurie taip pat lemia telomerų sutrumpėjimą.

A. Marti su kolegomis peržvelgė duomenis apie 900 asmenų, ne jaunesnių kaip 55 metų, sveikatą. Pirmą kartą visų jų DNR buvo ištirti 2008-aisiais, o vėliau, kas porą metų, visi turėjo išsamiai nupasakoti savo mitybos įpročius.

Atsižvelgiant į suvartojamų intensyviai perdirbtų produktų kiekį, 645 vyrai ir 241 moteris buvo suskirstyti į keturias grupes.

Ypač dažnai greitąjį maistą vartojančiųjų šeimose paprastai būdavo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu sergančių asmenų.

Jų racione daug rečiau pasitaikydavo Viduržemio jūros dietai artimų produktų – ląstelienos, alyvuogių aliejaus, vaisių, daržovių ir riešutų.

Palyginti su mažiausiai perdirbtų produktų vartojančiųjų grupe, kitoms trims grupėms priskirtiems asmenims buvo nustatyta 29, 40 ir 82 proc. didesnė telomerų sutrumpėjimo tikimybė.

Aprašyto tyrimo išvados buvo paskelbtos ankstesniame šių metų „American Journal of Clinical Nutrition“ numeryje.

Komentarai ()