Pastaruoju metu viešojoje erdvėje galima rasti pačių įvairiausių būdų, kurie, neva, turėtų padėti apsisaugoti nuo SARS-Cov-2 arba kitaip – koronaviruso. Kasdien nueiti 10 tūkstančių žingsnių, išgerti kelias vitamino D tabletes... Tokie ir panašūs patarimai sklando jau ne vieną mėnesį ir yra įvardijami kaip apsauga nuo naujojo viruso.

Visgi, tokie patarimai nėra visiškai teisingi. LSMU Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius paaiškino, kodėl.

Specifinio imuniteto vitaminu D ar C nesusikursite

Visų pirma, labai svarbu atskirti specifinį, tai yra tikslinį specifinei infekcinei ligai, pvz. vėjaraupiams, hepatitui B, kokliušui ar panašiai, ir nespecifinį imunitetą. Nespecifinis imunitetas yra bendras organizmo atsparumas, tarsi barjeras ar filtras, saugantis nuo ligos sukėlėjų patekimo į kūną arba neutralizavimas patekus į jį, organizmo atsparumas infekcijų sukelėjams ar mutavusioms organizmo lastelėms. O specifinis susidaro tik tokiu atveju, kai žmogus pasiskiepija nuo konkrečios ligos ar ja perserga ir susidaro antikūnai – tikslingai neutralizuojantys specifinį sukelėją ar jo toksinus.

Pavyzdžiui, jei pasiskiepijome nuo vėjauraupių arba natūraliai persirgome, tai įgijome specifinį imunitetą šiai ligai.

„Dabar dažnai bendri dalykai, tokie kaip grūdinimasis, subalansuota mityba, miegas įvardijama kaip specifinė priemonė prieš koronavirusą. Galima ir reikėtų įvardinti tai kaip bendrąsias organizmo stiprinimo priemones, bet ne tikslines. Nepradėkime kalbėti apie specifinę mankštą ar grūdinimosi metodiką, nukreiptą prieš koronavirusą. Tai yra organizmą, taip pat ir bendrąjį imunitetą stiprinančios priemonės, bet ne specifinė apsauga nuo koronaviruso, – sakė gydytojas.

– Tuose „receptuose“ COVID-19 virusą mintyse pakeiskite kitu – pvz.: ŽIV, erkinio encefalito, vėjaraupių, hepatito B, C ar pan. Tuomet bus paprasčiau suprasti, kad tokių ligų prevencijai be bendrojo imuniteto svarbiausia yra kontakto išvengimas arba specifinė imunoprofilaktika, jei tai įmanoma. Šitų dviejų imuniteto tipų suplakimas į vieną iškreipia realybę, silpnina atsargumą, ugdo kai kurių asmenų perdėtą pasikliovimą vien tik bendruoju imunitetu, o specifinės prevencinės priemonės menkinamos, kritikuojamos, nors abiejų grupių priemonės turėtų veiksmingai derėti ir duoti optimaliausius rezultatus.“

Taip pat gydytojas pamini, kodėl neatsakinga dalinti bendrus patarimus, kiek ir kokio vitamino reikia išgerti (jei iš viso reikia), jog imunitetas būtų stipresnis. Pasak dr. G. Tankevičiaus, senjorui, jaunam žmogui, vitaminų trūkumą patiriančiam ar tam žmogui, kurio organizme kaip tik vitaminų per daug, poreikis bus visai skirtingas. O pilnavertiškai maitinantis to poreikio nebus visai. Tad ir bendrų patarimų vitaminų klausimu visiems „pagal vieną kurpalių“ dalinti nevertėtų.

„Taip elgtis neatsakinga, nėra vieno recepto, tinkančio visiems žmonėms. Taip galima prisidaryti ir žalos ir apie tokią galimybe reiktų bent jau užsiminti, – perspėjo medikas.

– Be to, puikiai žinome, kad koronaviruso infekcija pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat ir jaunesniems, turintiems lėtinių ar įgimtų sveikatos sutrikimų. Tokiais atvejais vitaminų profilaktikos įtaka dar minimalesnė ir prevencijos akcentai turėtų būti dedami kitur.“

Negana to, pasak pašnekovo, po tokių patarimų galima pagalvoti, kad nereikia nei kaukių, nei atstumų, nes užsikrėsti nebegresia.

Ir sveikuoliai nėra apsaugoti

Be to, neretai galvojama, kad žmonėms, kurie sveikai maitinasi ir aktyviai sportuoja ligos negresia dėl gero imuniteto. Tačiau tai nėra tiesa.

„Absoliutaus imuniteto nėra. Imunitetas inertiška, kintanti savybė. Pvz. sportininkai po sunkios treniruotės yra labiau pažeidžiami nei prieš ją. Arba sveiko žmogaus barjerinė gerklės funkcija akimirką gali susilpnėti atsigėrus šalto vandens ar sušalus kojas. Vartai infekcijai gali atsirasti net akyje. Jei, tarkime, suprakaitavęs sportininkas patrina akį, sudirgina gleivinę, akis parausta, tokia gleivinė gali būti vartais kad ir tam pačiam koronavirusui patekti, jei, pavyzdžiui, žmogus buvo aplinkoje, kur ant rankos galėjo patekti viruso. Negalima sakyti, kad sveikuoliai neužsikrečia. Taip, jie serga, daugeliu atveju, lengviau, bet komplikacijų rizika yra visuomet ir neprotinga žaist tokią loteriją“, – paaiškino dr. G. Tankevičius.

Žinoma, nespecifinis (bendrasis) imunitetas yra labai svarbus ir kiekvieno asmens tikslas jį puoselėti, tačiau skirtingi virusai, bakterijos turi skirtingą užkrečiamumą, pavojingumą. Nuo vienų organizmui labai paprasta apsisaugoti, o nuo kitų, tarkime, koronaviruso, sunkiau. Šis virusas, pasak gydytojo, labiau „prikimba“ ir yra ilgiau nešiojamas.

„Grūdintis, sportuoti, gerai maitintis labai svarbu. Bet negalime sakyti, kad tai yra „prieš covidą“. Tai neetiškas dėmesio vaikymasis ir negarantuoja, kad nesusirgsite. Galime šnekėti tik apie rizikos mažinimą, bet ne apie kažkokį apsisaugojimą. Kuo imunitetas stipresnis, tuo bus mažesnė rizika. Bet prie nespecifinio imuniteto, kad užsikrėtimo riziką sumažintume, reikia ir atsakingo elgesio – kaukės, rankų higienos, atstumų laikymosi“, – kartojo pašnekovas.

Gydytojas primena pagrindinius svarbiausius veiksnius, kurie stiprina nespecifinį imunitetą: subalansuota mityba, adekvatus, nevarginantis fizinis krūvis ir geras poilsis, teigiamos emocijos, streso valdymas.

„O gilintis į vitaminų miligramus ar pardavinėti juos tarsi apsaugančius nuo koronaviruso – tai yra neteisinga ir nesąžininga“, – pokalbį apibendrino dr. G. Tankevičius.

Komentarai (0)