Jungtinėje Karalystėje pastebėta nauja koronaviruso atmaina, kuri pasižymi itin sparčiu plitimu. To pasekmė – didesni judėjimo suvaržymai per žiemos šventes ne tik Didžiojoje Britanijoje, apimant Angliją, Škotiją ir Verslą, bet ir pasauliniu mastu: keliautojų iš Jungtinės Karalystės nebeįsileidžia Vokietija, Prancūzija, Italija, Turkija, Lenkija, o taip pat – ir Lietuva.

Virusų mutacijos – natūralus ir įprastas dalykas, jos vyksta nuolat ir dažnai net nėra grėsmingos (todėl dažnai jos net ir neminimos, dėl ko susidaro klaidingas įspūdis, kad jų visiškai nepasitaiko). Tačiau retkarčiais mutacija būna ir tokia, kuri žymiau paveikia ligą ar užkrečiamumą ja. Būtent pastarasis atvejis užfiksuotas ir Didžiojoje Britanijoje.

Kodėl ši viruso versija kelia rūpestį?

Kaip rašo BBC, šiuo atveju sutampa trys dalykai, kurie patraukia dėmesį:

• Naujasis viruso variantas greitai išstumia kitas viruso versijas
• Naujasis viruso variantas pasižymi mutacijomis, kurios paveikia galimai svarbias viruso dalis
• Kai kurių iš šių mutacijų laboratoriniai tyrimai parodė, kad naujoji koronaviruso versija padidina viruso gebėjimą užkrėsti ląsteles

Visa tai kartu sukuria viruso, kuris gali lengviau išplisti, atvejį.

Tačiau absoliutaus tikrumo dar nėra. Tad kol kas vienas realiausių sprendimų – griežtesni ribojimai. „Laboratoriniai eksperimentai yra būtini, bet ar norite laukti savaites ar mėnesius (norėdami pamatyti rezultatus ir imtis veiksmų, kurie apribotų plitimą)? Tokiomis aplinkybėmis greičiausiai ne“, – sako prof. Nickas Lomanas iš konsorciumo „Covid-19 Genomics UK“.

Kiek greičiau jis plinta?

Pirmą kartą šis viruso štamas buvo aptiktas rugsėjį. Lapkritį Londone nauja viruso atmaina sudarė maždaug ketvirtadalį atvejų, o gruodžio viduryje – du trečdalius.

Galima pamatyti, kaip naujasis variantas dominuoja testų rezultatuose. Padėtį gerai vizualizuoja šis Miltono Keynesi laboratorijos grafikas:

MK LHL testing data showing increasing prevalence of H69/V70 variant in positive test data - which is detected incidentally by the commonly used 3-gene PCR test. pic.twitter.com/1U0pVR9Bhs

— Tony Cox (@The_Soup_Dragon) December 19, 2020

Matematikai bandė atlikti skirtingų viruso variantų sklaidos skaičiavimus, tačiau problema ta, kad sunku atskirti, kiek naujos atmainos plitimą lemia pats virusas, o kiek – žmonių elgesys, rašo BBC.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pranešime citavo Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininko dr. Eriko Volzo teiginį, kad naujasis viruso štamas gali būti 70 proc. labiau perduodamas, ir kad tai gali padidinti R skaičiaus reikšmę per 0,4. (R skaičius parodo, ar epidemija plečiasi, ar jau slūgsta).

Pokalbio metu premjeras pasakė: „Tikrai per anksti, kad galėtume kažką sakyti... bet iš to, ką matome iki šiol, jis plečiasi labai greitai, jis plečiasi greičiau nei kada nors plėtėsi (ankstesnis variantas), tačiau svarbu stebėti tai“.

Nėra jokio nenuginčijamai pagrįsto skaičiaus, kiek naujasis variantas gali būti labiau užkrečiamas. Mokslininkai, kurių darbai dar nėra viešai paskelbti, kalba ir apie daug didesnius, ir apie apie daug mažesnius skaičius nei 70 proc., teigia BBC žurnalistas Jamesas Gallagheris.

„Viešai prieinamų įrodymų kiekis yra pernelyg nepakankamas, kad galėtume parengti tvirtą atsakymą, ar virusas tikrai pasižymi padidinu plitimu“, – sako Notingemo universiteto virusologas prof. Jonathanas Ballas.

Kiek plačiai jis išplitęs?

Manoma, kad naujasis koronaviruso variantas išsivystė pacientui Jungtinėje Karalystėje – arba buvo importuotas iš šalies, turinčios mažesnę galimybę stebėti koronaviruso mutacijas.

Naujasis variantas aptinkamas visoje JK, išskyrus Šiaurės Airiją – tačiau jis dažniausias Londone, Pietryčių ir Rytų Anglijoje.

Projekto „Nextstrain“, stebinčio virusinių mėginių genetinius kodus visame pasaulyje, duomenys rodo, kad Danijos ir Australijos atvejai atkeliavo iš JK. Olandijoje taip pat pranešama apie šios naujos mutacijos atvejus.

Is the new UK variant the same as the new South African variant (501Y.V2)?

No.

They both share the same mutation in spike: N501Y (N->Y at position 501). However, the 2 variants have arisen separately.

1/Nhttps://t.co/m4sx1YN7dO pic.twitter.com/N1Zmyso4mh

— Dr Emma Hodcroft (@firefoxx66) December 19, 2020

Beje, yra pastebėtas ir dar vienas panašus variantas, atsiradęs Pietų Afrikoje, kuris pasižymi keletu tų pačių mutacijų – tačiau atrodo, jis niekaip nėra susijęs su šia angliškąja versija.

Ar taip yra nutikę anksčiau?

Taip.

Pirmą kartą Uhane aptiktas virusas nebėra toks pats, koks šiandien aptinkamas daugumoje pasaulio kampelių.

Mutacija D614G atsirado Europoje vasario mėnesį – ir tapo visame pasaulyje dominuojančia viruso forma.

Kita, vadinamas A222V, paplito visoje Europoje ir siejama su žmonių vasaros atostogomis Ispanijoje.

Kas žinoma apie naujas mutacijas?

Buvo paskelbta pirminė naujojo varianto analizė, kuri nustatė 17 potencialiai svarbių viruso pokyčių.

Pakito smaigalio baltymas – tai yra „raktas“, kurį virusas naudoja, kad „atsirakintų“ įėjimą į mūsų kūno ląsteles.

Viena mutacija, vadinama N501Y, pakeičia svarbiausią smaigalio dalį, vadinamą „receptorius surišančiu domenu“.

Tai yra vieta, kuria smaigalys pirmą kartą kontaktuoja su mūsų kūno ląstelių paviršiumi. Bet kokie pakeitimai, palengvinantys viruso patekimą į vidų, greičiausiai suteikia jam pranašumų.

„Tai atrodo kaip svarbi adaptacija“, – sako prof. N.Lomanas.

Kita mutacija – H69 / V70 nunykimas, kurios metu dingo nedidelė dalis smaigalio baltymo – jau taip pat kelis kartus pastebėta anksčiau, įskaitant garsiuosius užkrėstų audinių atvejus.

Profesoriaus Ravi Gupta'os tyrimas Kembridžo universitete rodo, kad ši mutacija laboratorinių eksperimentų metu padidina viruso užkrečiamumą.

Tos pačios grupės tyrimai rodo, kad dėl šios mutacijos antikūnai iš persirgusiojo kraujo yra mažiau veiksmingi kovojant su virusu.

Iš kur jis atsirado?

Naujasis koronaviruso variantas yra neįprastai stipriai mutavęs.

Labiausiai tikėtinas paaiškinimas būtų tas, kad virusas mutavo paciente su nusilpusia imunine sistema, kuri nesugebėjo įveikti viruso.

Vietoje to paciento kūnas tapo šios viruso mutacijos dauginimosi rezervuaru.

Ar dėl to infekcija tampa mirtinesnė?

Nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad taip būtų – nors tai dar reikia stebėti.

Tačiau didesnio perdavimo pakanka, kad sukeltų problemas ligoninėse.

Jei naujas viruso variantas reiškia, kad daugiau žmonių užkrečiami greičiau, tai savo ruožtu reiškia, kad daugiau žmonių ir prireiks hospitalizacijos.

Ar vakcinos padės naujosios mutacijos atveju?

Bent jau kiek dabar žinome – taip.

Pats toks klausimas kyla todėl, kadangi visos trys pagrindinės vakcinos sukuria imuninį atsaką kovai būtent prieš esamą smaigalį.

Tačiau vakcinos lavina imuninę sistemą tam, kad galėtų užpulti kelias skirtingas viruso dalis, tad net net jei dalis smaigalio mutavo, vakcinos vis tiek turėtų dar veikti.

„Bet jei atsirastų daugiau mutacijų, tada jau reikėtų pradėti jaudintis, – sako prof. R.Gupta. – Šis virusas jau yra kelyje į vakcinos išvengimą, jis žengė porą pirmųjų žingsnių link to“.

„Pabėgimas nuo vakcinos“ įvyksta virusui pasikeitus taip, kad jis jau gali išvengti viso vakcinos poveikio – ir ima infekuoti žmones toliau.

Glazgo universiteto profesoriaus Davido Robertsono penktadienį pateiktoje išvadoje sakoma, kad virusas greičiausiai sugebės sukurti mutacijas, kurios padėtų jam išvengtų vakcinų.

Tai mus privestų prie panašios situacijos, panašios į gripo epidemijas, kai reikia reguliariai atnaujinti vakcinas. Laimei, mūsų turimas vakcinas nuo koronaviruso yra labai lengva pakoreguoti.

Parengta pagal BBC.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (2)