„Neketinu būti pirmoji eilėje“: aiškėja, kodėl tiek daug medikų nesiryžta skiepytis nuo COVID-19 ()
Vakciną daugelis mato, kaip vienintelį tikrai efektyvų būdą kovoje su pandemija. Medicinos ir slaugos personalui kyla didelė rizika ne tik užsikrėsti patiems, bet ir platintį ligą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tad kodėl Vokietijoje daugelis jų nenori skiepytis?“, – klausia „Deutsche Welle“.
Betelio ligoninėje Berlyne yra gana maža įstaiga. Įprastai čia nepajusite didelių klinikų šurmulio, bet visa tai pakeitė koronaviruso pandemija.
Atlaisvinta palata šioje ligoninėje jau naudojama skiepijimui. Žinoma, kaip ir visur, vakcinos čia vis dar trūksta.
Vyresnysis gydytojas Hansas Weigeldtas teigė, kad dėl vakcinos trūkumo visi jaučia apmaudą. Ligoninės kovos su pandemija pareigūnu paskirtas medikas pabrėžė, kad vakcina reikalinga tam, kad suteiktų vilties po kelių mėnesių sunkaus darbo, pakeltų sveikatos sistemos darbuotojų nuotaiką.
„Saugok ne tik mane, bet ir artimuosius!“
Intensyviosios terapijos slaugytojas Sebastianas Schmidtas taip pat nori kuo greičiau pasiskiepyti nuo koronaviruso.
„Darbe kasdien matau su COVID-19 susijusias mirtis. Aš matau, kaip pacientai kenčia, kaip sunkiai jie serga, todėl aš ir noriu pasiskiepyti“, – sakė jis.
„Noriu apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius. Jaučiu atsakomybę už tai, kad jie galėtų jaustis saugiai“, – pridūrė gydytojas.
„Neketinu būti pirmoji eilėje“
Atrodytų logiška, jei Sebastiano požiūrio laikytųsi visi gydytojai. Bet iš tikrųjų nuomonių yra kur kas daugiau. Tos pačios ligoninės slaugytoja Vivien Kochmann ilgus mėnesius kruopščiai laikėsi socialinės izoliacijos taisyklių, dėvėjo veido kaukę, dažnai plaudavo rankas. Moteris augina mažametį vaiką, tad ėmėsi ypatingų atsargumo priemonių. Tačiau paklausta apie skiepus, ji sako, kad nenori stoti į eilės priekį. Ji linkusi palaukti ir pažiūrėti, kas bus.
„Aš tik noriu būti atsargi. Nerimauju, nes vakcina pasirodė visai neseniai, ji dar neišlaikė laiko išbandymo. Negaliu pasakyti, kad 100 proc. pasitikiu vakcina. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė“, – paaiškino moteris. Bet V.Kochmann tikino nepriklausanti vadinamųjų „antivakserių“ gretoms. Praeityje ji yra skiepijusis nuo daugelio ligų.
Bet ji mano, kad pakankamai ilgai dirbo ligoninėje, jog žinotų, kiek laiko reikia, kol vakcina tikrai taps efektyvi. Ji tikisi, kad per metus vakcinos pagerės, bus surinkta visa įmanoma informacija apie galimas rizikas.
Daugiau nei pusė slaugytojų skiepytis nenori
Skepticizmas dėl vakcinos nėra retas atvejis tarp medicinos darbuotojų Vokietijoje. Dar praėjusių metų gruodį Vokietijos vidaus intensyviosios terapijos ir skubiosios medicinos draugijos (DGIIN) ir Vokietijos tarpdisciplininės intensyviosios terapijos ir skubiosios medicinos asociacijos (DIVI) atlikta apklausa parodė, kad tik 73 proc. gydytojų ir tik mažiau nei 50 proc. slaugytojų Vokietijoje nori pasiskiepyti nuo COVID-19.
Nepaisant to, aiški dauguma apklaustųjų teigė, kad vakcina yra svarbi siekiant sustabdyti pandemiją.
Tačiau Vokietijos globos namų federacijos atstovas pateikė gana painų vaizdą.
„Mes žinome apie priežiūros įstaigas, kuriose beveik 100 proc. darbuotojų yra paskiepyti. Kituose du trečdaliai atsisakė tai padaryti“, – sakė Berndas Meureris.
Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas šią savaitę išstojo su panašiu pasisakymu. Jis kalbėjo apie slaugos namus, kuriuose jau vykdomi skiepai ir kuriuose darbuotojų vakcinacijos lygis pasiekė 80 proc. Tačiau kituose namuose šis rodiklis siekia tik 20 proc.
Neprisiskiria rizikos kategorijai
Priežastys, dėl kurių nepasitikima vakcina, Vokietijoje jau tapo karštų diskusijų objektu. Epidemiologas ir buvęs Bundestago narys Karlas Lauterbachas įtaria, kad daugelis gydytojų ir slaugytojų į vakciną numoja ranka, nes mano nepriklausantys didelės rizikos grupei. Be to, juos apsaugo darbe naudojamos specialios aprangos.
Gruodį atlikta apklausa nustatė ilgalaikio šalutinio poveikio baimę, kaip pagrindinę vakcinos atmetimo priežastį. Tiesą sakant, kitų Berlyno klinikų darbuotojai "Deutsche Welle" teigė, kad kai kurios moterys baiminasi dėl rizikos, kuri gali atsirasti joms vėliau pastojus.
B.Meureris pateikė dar vieną argumentą: net ir gavę vakciną, slaugytojai vis tiek turėtų dėvėti kaukę, todėl skiepijimas jiems neatneš jokio tiesioginio palengvėjimo. Be to, iki šiol neaišku, ar galima užkrėsti kitus net ir sulaukus vakcinos.
Daugybė medikų jau turi imunitetą
Brandenburgo ligoninės slaugytojas, kuris su "Deutsche Welle" kalbėjo anonimiškai, teigė skeptiškai vertinantis „BioNTech-Pfizer“ vakciną. Tiesa, jis jau pasiskiepijo pirmąja doze.
„Ji neapsaugo nuo koronaviruso, o tik užkerta kelią tikram COVID-19 ligos protrūkiui. Galiu suprasti, kodėl dalis žmonių mieliau laukia kitų vakcinų“, – sakė jis.
Daugelis gydytojų ir slaugytojų, vyro tikinimu, jau buvo užkrėsti virusu, pasveiko ir susidarė antikūnai. Todėl vakcinos jiems nereikia.
Tačiau visi kartu su juo dirbantys kolegos noriai skiepijasi. „Per pastaruosius kelis mėnesius per dažnai matėme, ką virusas gali padaryti“, – pridūrė slaugytojas.
Sociologiniai duomenys rodo, kad bendras noras skiepytis Vokietijoje išaugo. Kasmėnesinėje apklausoje užfiksuota, kad 54 proc. apklaustųjų sako norintys pasiskiepyti. Tai ženklus kilimas, palyginti su praėjusių metų lapkričiu.
Reikėtų pridėti dar 21 proc. asmenų, kurie sako, kad „tikriausiai“ norėtų gauti vakciną. Vokietijos mokslininkai teigė, kad norint, jog susiformuotų vadinamasis „minios imunitetas“, reikia paskiepyti daugiau kaip 60 proc. gyventojų. To pakaktų epidemijai suvaldyti.
