Šalies sveikatos priežiūros specialistai susirūpinę – COVID-19 pandemijos fone dėmesys kitoms ligoms sumenko, pakito konsultacijų tvarka, o ir pacientai neretai vengia kreiptis į gydymo įstaigas.

Matydama tokius nerimo signalus VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Palevičiūtė pranešime žiniasklaidai perspėja: COVID-19 infekcija – grėsminga ir jos būtina saugotis. Visgi svarbu nepamiršti – daugiau nei pusę mirties atvejų Lietuvoje nulemia kraujotakos sistemos ligos, dažniausiai infarktas ir insultas. Tačiau ne visi geba atpažinti jų simptomus, taip pat stokoja ligų prevencijos. Todėl medikė pasakoja, kaip insultą ir infarktą pastebėti ir sumažinti jų riziką, antraip, pasak E. Palevičiūtės, šios ligos gali labai pabloginti gyvenimo kokybę ar net baigtis mirtimi.

Simptomai ir perspėjamieji signalai skiriasi

Insultas ir infarktas yra kraujotakos sistemos ligos, kurios dažnai vystosi dėl panašių priežasčių. Apie tai kalbanti E. Palevičiūtė priduria: šie sveikatos sutrikimai pasireiškia staiga, tačiau neretai iki jų atsiradimo organizmas siunčia perspėjamuosius signalus.

„Prieš susirgdami širdies raumens infarktu, pacientai dažnai kurį laiką pastebi blogėjančią fizinio krūvio toleranciją. Taip dėl vis mažesnio krūvio atsiranda skausmai krūtinėje, įprastai spaudžiančio, gniaužiančio pobūdžio. Jie juntami už krūtinkaulio, gali migruoti į kairę ranką, nugarą, apatinį žandikaulį, būti lydimi oro stygiaus. Sustojus ir pailsėjus, šie simptomai visiškai dingta per keletą minučių, todėl dažnas į tokius perspėjamuosius signalus nekreipia dėmesio, juos pamiršta. Ligai progresuojant, krūvio tolerancija vis blogėja, galiausiai simptomų gali pasireikšti ramybėje, net miegant“, – apie infarkto raidą kalba E. Palevičiūtė.

Minėtiems signalams užtrukus ilgiau nei 15 minučių, ypač, jei dar atsiranda dusulys, pykinimas ar vėmimas, bendras silpnumas, prakaitavimas, baimės jausmas, netgi prarandama sąmonė, labai tikėtina, jog priežastis – miokardo infarktas. Tokiu atveju sveikatos specialistė ragina nedelsiant kreiptis į medikus – kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Staigus kalbos ar rijimo sutrikimas, vienos veido pusės raumenų nusilpimas, pavyzdžiui, nusviręs lūpos kampas, galūnių silpnumas, dažniausiai vienos pusės, koordinacijos sutrikimas, staigus ir stiprus galvos skausmas, kvėpavimo sutrikimas ar sąmonės netekimas – visi šie simptomai būdingi galvos smegenų insultui. Jiems pasireiškus, būtina skubiai kreiptis į medikus. Beje, panašūs į insultą simptomai gali rastis staiga ir savaime dingti per kelias ar keliolika minučių, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Tuomet privalu kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją neurologą. Tai gali būti perspėjantys signalai apie insulto grėsmę“, – akcentuoja E. Palevičiūtė.

Būtina nedelsti

Gydytoja kardiologė pabrėžia, kad infarkto ir insulto simptomai dažnai painiojami su kitomis ligomis. Pasak E. Palevičiūtės, miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia skausmu krūtinėje. Todėl neretai gali būti painiojamas su kitomis tokiu pat simptomu pasižyminčiomis ligomis: stuburo ar skrandžio patologija, kitomis širdies ar kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, širdies raumens uždegimu.

„Kiekvienai šių ligų būdingas skirtingo pobūdžio skausmas, nevienodi provokaciniai veiksniai, ligos eiga. Todėl naujai atsiradusio skausmo krūtinėje nereikėtų ignoruoti ir raginama kreiptis į medikus, kurie įvertins būklę, prireikus sudarys papildomų tyrimų planą diagnozei patikslinti, nuspręs, ar priemonių reikia imtis nedelsiant, ar planine tvarka. Insulto simptomai dažniausiai painiojami su lėtiniais galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, galinčiais pasireikšti galvos svaigimu ar skausmu, pablogėjusia atmintimi, temimu akyse“, – tikina E. Palevičiūtė.

Gydytoja kardiologė priduria: perspėjamųjų simptomų atpažinimas, kreipimasis į medikus laiku, rizikos veiksnių korekcija ir gydymas itin sumažina miokardo infarkto bei smegenų insulto riziką.

„Noriu pabrėžti: atsiradus minėtiems infarkto ar insulto simptomams, privalu nedelsti – kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiu atveju laikas yra lemiamas veiksnys, nes greitas širdies ar smegenų kraujotakos atkūrimas gelbsti gyvybę ir sumažina šansus susiformuoti randams širdyje ar smegenyse, o liekamieji reiškiniai būna mažesni ar net pavyksta jų išvengti. Visgi iki tokios kritinės situacijos, pastebėjus perspėjamuosius signalus, pacientus raginu registruotis į šeimos gydytojo, kardiologo ar neurologo konsultaciją“, – pataria medikė.

Svarbi ir kontrolė, ir prevencija

Paklausta, kaip paciento artimieji turėtų elgtis laukdami atvykstančių paramedikų, kai įtariamas infarktas ar insultas, E. Palevičiūtė įvardija veiksmų seką. Pirmiausia gydytoja kardiologė pataria ligonio nepalikti vieno.

„Kol pagalba atvyks, būtina stebėti paciento būklę, paguldyti jį ant kieto pagrindo, geriausia – galvą švelniai pakreipti į šoną. Pacientui tapus nesąmoningam, nustojus kvėpuoti, praradus pulsą, reikėtų nedelsiant pradėti gaivinimą – atverti kvėpavimo takus ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. Tai gali išgelbėti gyvybę“, – pabrėžia E. Palevičiūtė.

Norint išvengti tokio kritinio momento ir sumažinti riziką susirgti infarktu bei insultu, medikė siūlo tinkamai rūpintis savo sveikata. Šios ligos yra skirtingos, bet jų vystymąsi ir riziką didina labai panašūs veiksniai.

„Insulto ir infarkto tikimybę padidina cukrinis diabetas, cholesterolio padidėjimas, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas. Todėl labai svarbi šių rizikos veiksnių kontrolė, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, mitybos korekcija. Tačiau neretai vien to nepakanka, todėl būtini ir medikamentai. Dažną problemą, dislipidemiją, kitaip – per didelį cholesterolio kiekį kraujyje – veiksmingai koreguoja statinai. Tai efektyvūs, tvirtus teigiamus mokslinius įrodymus turintys vaistai. Statinai ne tik slopina cholesterolio gamybą organizme ir taip sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje bei aterosklerozinių plokštelių atsiradimą, bet ir stabilizuoja jau esamas aterosklerozines plokšteles – jas saugo nuo plyšimo ir miokardo infarkto ar insulto“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Pasekmės – grėsmingos

Papildydama infarkto ir insulto prevencijos rekomendacijas, E. Palevičiūtė pataria daugiau judėti, sveikai maitinantis, atsisakyti žalingų įpročių. Normalus kraujo spaudimas ir gliukozės bei cholesterolio kiekis kraujyje – itin svarbūs siekiant sumažinti šių ligų riziką.

„Norėčiau priminti, jog Lietuvoje vykdoma Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Ji skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Net ir jokių simptomų nejaučiantys šio amžiaus pacientai kasmet įvertinami šeimos gydytojo. Jiems nemokamai atliekami kraujo tyrimai ir, esant būtinybei, jie nukreipiami pas kardiologą į specializuotus centrus. Jei priklausote minėtai amžiaus kategorijai, būtinai pasinaudokite galimybe“, – rekomenduoja kardiologė E. Palevičiūtė.

Antraip, perspėja medikė, asmeninės sveikatos nepriežiūra, kai ignoruojami rizikos veiksniai ir nepaisoma gydytojų rekomendacijų, gali baigtis insultu ar infarktu, o pačios ligos – mirtimi.

„Netgi pavykus atkurti kraujotaką, dažnai po persirgto miokardo infarkto išsivysto širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, vožtuvų ydos. O dėl patirto galvos smegenų insulto neretai iki galo neatsikuria sutrikusios funkcijos, gali išlikti galūnių silpnumas ar paralyžius, kalbos, atminties sutrikimai“, – reziumuoja E. Palevičiūtė.

Komentarai (1)