Mes patys kalti? Mokslininkas atsakė, kas sukėlė tobulą infekcinių ligų perdavimą ir galimybes joms evoliucionuoti (3)
Pasak Rytų Anglijos (UAE) universiteto mokslininko, daugelio iš mūsų gyvenimo būdas sukėlė „tobulą erdvę“ infekcinių ligų – tokių kaip COVID-19 – evoliucijai ir perdavimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjusį savaitgalį paskelbtame straipsnyje aprašoma, kaip didžiulė pasaulio žmonių, naminių gyvūnėlių ir žemės ūkio gyvulių populiacija sukūrė idealią dirvą infekcinėms ligoms, perduodamoms tarp žmonių ir gyvūnų.
Tai parodo, kad turime skubiai imtis tokių patogenų kaip SARS-CoV-2 perdavimo kontrolės, pasitelkiant vakcinacijos pasus, maksimaliai padidindami genetinę gyvulių įvairovę ir mažinant suvalgomos mėsos kiekį, teigia profesorius Cockas Van Oosterhoutas iš UEA Aplinkos mokslų skyriaus.
„Mes, žmonės, pastaruosius kelis šimtmečius gyvenome netvariai. Dabar turime didžiules populiacijas – ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų bei gyvulių. Tai sudaro idealią dirvą zoonotinių infekcinių ligų, pereinančių iš gyvūnų į žmones, evoliucijai ir perdavimui“, – teigia jis.
Profesoriaus C. van Oosterhouto straipsnis aiškina, kaip bendra žemės ūkio gyvulių biomasė yra daugiau nei 10 kartų didesnė už visą kartu sudėtą laukinių gyvūnų biomasę.
„Efektyvus genetinis dydis“ lemia, kiek genetiškai įvairią populiaciją galima išlaikyti, ir ši genetinė įvairovė yra labai svarbi kovojant su infekcinių ligų raida, sako mokslininkas. Tačiau viso pasaulio žemės ūkio gyvulių genetinė įvairovė yra 80 kartų mažesnė, nei minimali genetinė įvairovė, būtina išgyvenimui natūraliomis laukinės gamtos sąlygomis. Paprasčiau tariant – žemės ūkiuose yra laikoma per daug ir pernelyg genetiškai panašių gyvulių.
Didelės naminių gyvulių biomasės ir nedidelės genetinės variacijos derinys paveikė evoliucinę pusiausvyrą leisdamas išsivystyti ir paplisti zoonotiniams patogenams, teigia profesorius.
„Natūralių buveinių sunaikinimas, nelegali prekyba laukiniais gyvūnais ir kita žmogaus veikla sukėlė daugelio rūšių kontaktą tarpusavyje – ir tai palengvino ligų sukėlėjų išplitimą bei hibridizaciją. Atsižvelgiant į tai, kad mes glaudžiai kontaktuojame su naminiais gyvūnais ir žemės ūkio gyvuliais, esama daugybės galimybių virusams plisti iš gyvūnų į žmones, ir atgal į gyvūnus“, – teigia C. van Oosterhoutas.
„Apibendrinant, šios sąlygos sukėlė puikias sąlygas zoonotinių infekcinių ligų evoliucijai ir perdavimui. COVID-19 parodė mums, kad žmonės nėra apsaugoti nuo evoliucinių procesų, kurie skatina patogenų adaptaciją“, – sako jis.
UEA mokslininkas teigia, kad turime skubiai atstatyti šį evoliucinį disbalansą ir imtis kontroliuoti ligų sukėlėjų – tokių kaip SARS-CoV-2 – perdavimą pasitelkdami vakcinacijos pasus, maksimaliai padidinant gyvulių genetinę įvairovę ir mažinant gyvūninių baltymų vartojimą. Taip pat turime žinoti apie patogenų rezervuarus tiek lokaliai, tiek visame pasaulyje.
„Atėjo laikas suprasti, kad mūsų sveikata, aplinka ir pasaulinė ekonomika yra glaudžiai susiję dalykai. Jei jiems bus leista, tokie patogenai kaip SARS-CoV-2 ir toliau vystysis ir užkrėtinės žmones, bet kurioje pasaulio vietoje. Savo ruožtu tai kelia grėsmę žmonių populiacijai plačiuoju mastu, o taip pat tose šalyse, kuriose infekcija yra kontroliuojama, – rašo C. van Oosterhoutas. – Mūsų visuomenė susiduria su didele grėsme, ir mes visi turime padaryti tai, ką galime – tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu, kad pagerintume savo, kaip rūšies, perspektyvas. Šie pokyčiai turi būti įgyvendinti visame pasaulyje – kad būtų galima veiksmingai kovoti su pandemijomis“.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
