Praėjusį penktadienį prasidėjęs Europos futbolo čempionatas iš prieš tai buvusių pirmenybių išsiskiria nestandartiniu formatu.

Po penkerių metų pertraukos vėl rengiamas Senojo žemyno čempionatas unikalus tuo, kad vyksta vienuolikoje skirtingų valstybių – Anglijoje (Londonas), Italijoje (Roma), Azerbaidžane (Baku), Rusijoje (Sankt Peterburgas), Ispanijoje (Sevilija), Rumunijoje (Bukareštas), Olandijoje (Amsterdamas), Škotijoje (Glazgas), Danijoje (Kopenhaga), Vengrijoje (Budapeštas) ir Vokietijoje (Miunchenas).

Šių valstybių miestai yra keturiose skirtingose laiko juostose. Vadinasi, tarp dviejų tolimiausių čempionato taškų, Baku ir Glazgo, yra 3 valandų laiko skirtumas.

Ne mažiau svarbios ir klimato zonos. Jei Sevilijoje, Romoje ir Baku vidutinė oro temperatūra šiuo metu yra apie 30 laipsnių Celsijaus, tai Glazgo mieste ji nedažnai perlipa 20 laipsnių žymą.

Šalčio ir šilumos poveikį sportininkų organizmams tiriantis Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Marius Brazaitis pasidalijo mintimis apie šių metų Senojo žemyno pirmenybes ir atkreipė dėmesį į problemas, galinčias pakišti koją sėkmingam futbolininkų pasirodymui.

„Piečiau esančiuose miestuose dabar oro temperatūra yra ganėtinai aukšta ir tai turės poveikį atletams. Yra mokslinių duomenų, rodančių, kad esant aukštai oro temperatūrai futbolininkų raumenys gali sušilti net iki 42 laipsnių Celsijaus, o vidinė kūno temperatūra – net iki 39,5 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai prasideda fizinės veiklos slopinimas, nes dėl padidėjusios kūno perkaitimo rizikos smegenys neleidžia aktyvinti visu pajėgumu dirbančių raumenų, taip mažindamos šilumos gamybą – tai yra nulemta evoliuciškai“, – aiškino M. Brazaitis.

Dar vienas rizikos veiksnys – oro drėgmė, priverčianti futbolininkus lėtinti žaidimą. Drėgniausias Europos čempionato miestas yra Amsterdamas, kuriame drėgnumas pastarosiomis dienomis siekia 87 proc. Nuo jo nedaug atsilieka Londonas ir Glazgas – atitinkamai 83 bei 80 proc.

Sausiausia Sankt Peterburge, kuriame fiksuojama 41 proc. drėgmė, o Budapešte, Baku, Sevilijoje, Miunchene, Kopenhagoje, Bukarešte ir Romoje – tarp 46 ir 68 proc.

„Esant didesnei nei 70 procentų drėgmei ir ne mažesnei nei 28 laipsnių Celsijaus oro temperatūrai atsiranda pavojus, kad kūnas negebės kompensuoti generuojamos šilumos ir spinduliuoti jos į aplinką, – kalbėjo M. Brazaitis. – Įdomu, kad sportininkų technika nenukenčia. Futbolininkai geba tinkamai atlikti techninius veiksmus aikštelėje, bet karštame ore sumažėja veiksmų intensyvumas.“

LSU mokslininkas pabrėžė, kad šiltomis oro sąlygomis rungtyniaujantys futbolininkai rungtynėse privalės tinkamai išnaudoti 15 minučių pertrauką, per kurią reikės atsivėsinti ir susigrąžinti prarastus skysčius. Anot M. Brazaičio, vėsios patalpos padės atitolinti kūno perkaitimo veiksnį, kuris, esant aukštai temperatūrai, turi įtakos fizinės veiklos sumažėjimui.

„Žmogus per valandą daugiausia gali netekti 3,5 litrų skysčių. Jei futbolininkai žaidžia 45 minutes, jie gali prarasti nuo 1 iki 2 litrų ir tai nėra daugiau nei 2–3 proc. kūno masės. Per pertrauką persirengimo kambariai bus vėsūs ir žaidėjai galės iš dalies atstatyti skysčių balansą. Per 15 minučių pertrauką tarp kėlinių futbolininkai gali suvartoti 0,5 litro skysčių ir tai jiems nesudarys jokių problemų.

Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kiek skysčių kūnas gali įsisavinti. Yra duomenų, kad natūraliomis sąlygomis žmogus įsisavina vos apie 100 mililitrų per 6 minutes. Daug didesnis skysčių kiekis naudos neturės, tačiau dar labiau apsunkins skrandžio veiklą“, – teigė LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto profesorius.

Čempionate dalyvaujančioms rinktinėms iškils dar vienas papildomas iššūkis. Tolimos kelionės iš vieno pirmenybių miesto į kitą privers komandų futbolininkus prisitaikyti ne tik prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, bet ir kintančių laiko juostų.

Pavyzdžiui, Budapešte ir Amsterdame aštuntfinalius laimėsiančios komandos susitiks Baku, kurią nuo pirmųjų dviejų miestų skiria 2 valandų laiko skirtumas.

„Tam, kad pavyktų normaliai prisitaikyti prie vienos laiko juostos, reikalinga viena diena. Čempionato metu keliaujant į tolimesnį miestą gali prireikti keturių dienų vien tam, kad pavyktų prisitaikyti prie paros ciklo. Rungtynių laikas visada bus panašus – arba 18, arba 21 valandą. Gali sutrikti laiko suvokimo veiksnys, nes bus trijų valandų skirtumas – jei Glazgo mieste bus 16 valanda dienos, tai Baku bus 19 valanda. Vadinasi, vienur bus vos ne vidurdienis, o kitur jau – vėlus vakaras“, – svarstė M. Brazaitis.

„Jeigu atletas dėl kažkokių priežasčių miega mažiau nei 5 valandas per parą, tai po 5 parų dėl pasikeitusio kraujagyslių reaktyvumo sutrinka kūno šilumos atidavimas į išorę, – tęsė LSU mokslininkas. – Reikia nepamiršti, kad čempionatas truks mėnesį, todėl tikrai realu, kad retkarčiais gali sutrikti sportininkų miego ritmas. Ypač – po vėlai pasibaigusių rungtynių. Kita vertus, futbolininkai tai patiria nuolat ir veikiausiai yra prisitaikę.“

Praėjusį penktadienį prasidėjęs Europos futbolo čempionatas truks mėnesį. Senojo žemyno pirmenybių nugalėtojas bus išaiškintas liepos 11 dieną.

Komentarai ()