Ko nežinojome apie žmogaus regą: matome tik paskutinių 15 sekundžių vidurkį ir tai apsaugo nuo nuolatinio vėmimo (Video)

Prašau kitam kartui įdėti daugiau darbo prie vertimo.

Aš jau seniau draugų klausinėjau ar jiems irgi taip bug'ina akys kai bando pažiūrėti "bėgantį vaizdą". Na pvz. sukant galvą iš kairės į dešinę ir bandant žiūrėti visada tiesiai, aš nematau tolygiai besislenkančio vaizdo, o labiau tokius kadrus tam tikromis atkarpomis. Panašiai gaunasi kai žiūri pro važiuojančio automobilio langą į šalikelią (pastatus, medžius...), t.y. kas visai netoli (tarkim 5 metrai). Jeigu su rankom užsidengiu vaizdo kraštus. suformuodamas gana siaurą regos lauką, tai kaip ir matau tą bėgantį vaizdą - nieko ryškaus. Bet jei matymo kraštai neuždengti, tai gaunasi tokie kaip kadrai, į kuriuos tam tikrais laiko tarpais sukoncentruoju dėmesį.

Čia toks gan ekspremalus bandymas, praktiškai jokių šansų pamatyti frangmentus iš "pilno kadro". Ir tai gal labiau būtų "fotografinės atminties" bandymas. Žaidžiant su kokiu "dronu" tai kur kas geriau pasimato - turi labai įdėmiai žiūrėt teisingon pusėn, kad pametus iš vaizdo įžiūrėtum jau už kelių šimtų metrų. Užtrunka kol dangaus fone pamatysi kabantį taškelį - smegenys skėmingai "užclip'ina" vaizdą kaip video žaidimuose :) Nors jei jau užfiksuosi tai sekti jokių problemų. Na arba kitas variantas - gyvenu kur pro langą matosi kokie 120 laipsnių horizonto, kur ratą suka besileidžiantys lėktuvai - tai tikrai, pamatyt be tų ko gero net labai tiksliai suskaičiuotų 15 sekundžių periferiniu regėjimu jokių šansų, tik jau po to laiko staigiai "išnyra" praskridęs kokius 30 laispnių.

Nesikoncentruokime ties pateikta nuomone, mokslininkai nieko šiuo atveju nenustatė, jie parodė gamtos išdaigą.