Studija: depresija mirtina kaip rūkymas (1)
Norevegų ir britų mokslininkų atliktame tyrime daroma išvada, kad depresija sveikatai yra toks pats rizikos faktorius kaip rūkymas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos Bergeno universiteto bei Londono King`s koledžo Psichiatrijos instituto (IoP) studijoje pasinaudota duomenimis iš daugiau nei 60 000 žmonių apklausų bei duomenų apie mirties atvejus baze, praneša sciencedaily.com.
Tyrėjai aptiko, kad per ketverius po apklausų sekusius metus mirties rizika tiems, kurie sirgo depresija, buvo labai panaši į riziką tų, kurie rūkė.
„Kitaip nei dėl rūkymo, mes nežinome, kiek lemiamas yra ryšys su depresija, tačiau galima manyti, jog šiam ryšiui reikia skirti daugiau dėmesio, nes jis išliko net ir atsižvelgus į daugybę kitų faktorių“, – aiškina Robertas Stewartas, vadovavęs IoP komandai.
Tiesa, tyrimo rezultatai gana prieštaringi ir reikalaujantys detalesnių studijų. Pavyzdžiui, studijoje taip pat aptikta, kad negydantys depresijos ir ją ignoruojantys bei tuo pačiu patiriantys mažesnį išorinio nerimo lygį, susiduria su didesne mirties rizika, nei tie, kurie aiškiai suvokia, jog ja serga bei patiria didelį nerimą (dažnai šis pojūtis būna neatsiejama depresijos dalis).
„Panašu, kad čia kalbame apie dvi rizikos grupes. Žmonės, kurie patiria itin stiprų nerimą, gali būti natūraliai jautresni stresui, o dėl to gali kilti, pavyzdžiui, širdies problemų. Iš kitos pusės, žmonės kurie nejaučia jokio nerimo, tačiau turi polinkį į depresiją – tai yra tie, kurie neigia visus simptomus, – galėtų būti labiau linkę neieškoti medikų pagalbos dėl savo fizinės būklės. Tai paaiškintų didesnį mirtingumą“, – kalbėjo R. Stewartas.
Jis pabrėžia, jog jo esą nenustebintų ir tai, jei patys gydytojai būtų linkę skirti mažiau dėmesio depresija sergančių pacientų skundams.
„Nes jie mano, kad depresija ir yra paaiškinimas. Na, o jei pacientas nepraneša apie depresiją, tačiau nerimauja dėl konkrečių negalavimų, gydytojai greičiausiai būtų labiau linkę atlikti išsamesnius tyrimus, nes norėtų pacientus užtikrinti dėl diagnozės. Nors tai prielaidos, bet jos tiktų prie surinktų duomenų“, – kalbėjo tyrėjas.
Mokslininkai pabrėžia, jog jų gautus rezultatus galima analizuoti su kitomis studijomis, kurios taip pat yra aptikę ryšio įrodymus tarp psichinės ir fizinės žmogaus būklės.
„Fizinė žmonių, patirančių ar anksčiau patyrusių psichinių negalavimų, sveikata turėtų gauti daug daugiau dėmesio, nei gauna dabar“, – R. Stewartą cituoja sciencedaily.com.
