Hibridinių embrionų kūrėjams - užuominos apie mirtiną virusą

Manau kaip bioetikos eksperte, docente gali pateikti savo nuomone, bet pries komentuojant medicinius problemos aspektus reiktu daugiau pasigilinti ir komentuoti atsargiau. pvz teiginys: "Tikrai naivu būtų tikėtis, kad žmogaus ir gyvūno hibrido embriono ląstelės bus tinkamos panaudoti gydymui jau vien dėl imuninės reakcijos į žmogaus organizmui svetimas hibridines ląsteles, pastebi A. Širinskienė." Sios lasteles nebus implantuojamos zmogui, todel neaisku apie kokias imunines reakcijas kalbama. Jos gali buti naudojamos ligos priezasciu molekuliniu aspektu tyrimui, konkrecia liga serganciam zmogui (individuali medicina). taip pat bus naudojamos ir kitiems tyrimo tikslams, kuriems siuo metu naudojamos EK lasteliu linijos. Tokiu budu isvengiant moteru isnaudijomo ir tt., kaip teisingai pastebi docente. Kitas teiginys: "Net dabar, naudojant EKL kultūrų auginimui gyvulinės kilmės terpes, dažnai yra stebima padidėjusi gyvūnų platinamų zoonozių rizika." Taip ta rizika yra - bet velgi tokios lasteliu linijos nebus impnatuojamos zmones. Jos naudojamos tik moksliniams tyrimams. Siuo metu yra kuriamos visiskai sintetines mitybos terpes, be jokiu uzkretimu riziku. Zinoma, galima sutikti ar diskutuoti, kodel zmogaus lasteles genomo modifikacijos pazeidzia zmogaus oruma.

Pasidarė labai įdomu. Tai vadinasi leidimai duoti tik eksperimentiniams ligų tyrimams tokiose lastelėse? O negi nėra planų, jeigu tokios ląstelės pasirodys idealiai tinkančios žmogui, jas tiesiog persodinti vietoj pažeistų organų? KAžkaip būtų labai logiškas tęsinys tokių eksperimentų... Aš su medicina nelabai daug bendrų kontaktų turiu, tad dėl terminologijos galiu kartais ir susipainioti

Yra keli aspektai 1- EK lasteliu daugumoje saliu nedraudziami (Tarpe ir JAV). siuo metu jos gydyme nenaudojamos. Jau pradedami pirmieji Klinikiniai tyrimai, visisko paralyziuas atveju luszus 4-6 slanksteliams. Jas galima butu persodinti gydymo tikslais. Bet jas persodinant gali atsirasti imuninio ar genetinio nesuderinamumo problema. Siuo metu jos naudojamos molekuliniu mechanizmu tyrimui. 2. Kad to isvengti, imanoma paimti zmogaus genetine informacija pernesanti branduoli ir ji perkelti i kiausineli donora (kitos moters). taip sukurtos EK irgi gali buti naudojamos gydymui. Tokios lasteles yra , bet ju labai mazai sukurta pvz Cistines fibrozes liga sergancio zmogaus) , nes nera suprasti biologiniai procesai, kuriu pagalba jos dauginasi ir tt. (Kad juos suprasti, reikai daugiau kiausineli-donoru. Taciau atsiranda etiskumo problema, kad kiausineliu panaudojimas is kito asmens yra neetiskas, EK lasteliu kurimas irgi neetiskas ir kt. 3- tada buvo ir pasiulyta. Na gerai, pirma supraskim biologinius procesus. tada bus griztama prie 1 ar 2 varianto. tokiu budu zymiai sumazinant zmogaus kiausineliu donoru panaudojima. Kad ta padaryti buvo pasiulyta sukurti hybridus(tiksliaiu cybridus) paimant karves kiausineli ir ji pernesant zmogaus branduoli. Tokiu budu sukurtos cEKL negali buti panaudotas gydymui. Bet jos labai padidintu 1 iar 2 varianto lasteliu kurimo efektyvuma, kas savo ruostu jau butu galima panaudoti gydymui. Kiti aspektai: visais atvejais (1,2,3)yra ivesta vadinamo 14 dienu taisykle.Tai yra jiems neleidziama vystytis iki pirminiu audiniu uzuomazgu, o tuo labiau neleidziama implantacija. Todel gasdinimai apie frankensteinus nera pagristi. pabaigiant - galima teigti ,kad del etiniu pblemu gydymas EK lastelemis vienai ar kitai visuomene yra neprimtinas, bet kai sakoma kad EK neturi perspektyvu, tai cia pasakyciau ,kaip sakydavo mano prosenelis- KARVES SUDAS.

Ehe, ačiū už tokį išsamų komentarą - akyse nušvito P.S. Kaip suprantu jūs šios medicinos srities specialistas? Gal būtų galima tikėtis kažkokios tai pagalbos rengiant medicininės tematikos naujienas ir straipsnius? Jeigu domintų, parašykite mums į info@technologijos.lt

Ziurint ka laikyt specialistu...

Kas paprastai laikoma specialistais? Žmonės tam tikrose srityse žinantys truputi daugiau nei vidutinis pilietis

Pagal mane tai specialistas yra, kuris ismano kazka gerai ar geriau uz savo bendrines profesijos zmones. Ir vidutinis pilietis - cia ne kriterijus. Sia srity ismanau gerai. del pagalbos, tai minejau yra daug mokslo-populiarinimo saltiniu. Viska lemia idetu pastangu ir galutines kokybes santykis. Kokie yra prioritetai? Tik informuoti ar sviesti? Gerai butu vedamieji-tematiniai straipsniai. Galintys iskelti diskusijas ir tolimesnes kryptis. Va tik kas juos rasys? Ivykiai - pvz uz savaites pirmadieni prasides Nobelio premiju paskelbimas. Nenustebciau jei medicinoj gaus uz kamienines lasteles pvz. Vyksta , gal ir Lietuvoj dalykai verti paminejimo. Mane pavyzdziui pati domina klausimas, kas tai yra mokslas ar technologijos? Kuo jie skiriasi, kaip daromi, kam daromi, ir ar yra reikalingi. Ar tokie dalykai egzistuoja Lietuvoje. Ar is vis galetu egzistuoti? Gal koks profesoriaus vardo vertas zmogus galetu tai paaiskinti populiariai. Butu idomu, o Jums? Nes dabar atsivertus mokslo-popuiarinimo zurnalo skaitau: Tokiam ir tokiam prof(akademikui) suejo tiek ir tiek metu , jis sukute toki ar toki skyriu, instituta ar net universiteta, yra vos ne zymiausias sios srities specialistas pasaulyje, parases apie 500 moksliniu straispniu... ir galvoju ... neveltui musu Svietimo ir Mokslo Ministre neskiria , kuo mokslo nuo studiju, tai ka jau kalbeti apie paprasta zmogu. Todel sekmes populiarinime

Išsamumas už išsamumą Pasistengsiu apie viską iš eilės taip, kokią situacija yra žiūrint mūsų akimis. Požiūrių į tai yra įvairiausių, tačiau kol kas mes viską matom taip, kaip matom. Kas dėl specialistų - Lietuvoje senai ne tie laikai, kuomet specialistas yra daugiau už kitus savo srities atstovus žinantis žmogus. Tokie vadinami - labai aukštos kvalifikacijos specialistais Aišku, biurokratizmas, tačiau deja tiek įsigalėjęs, kad tikriosios žodžio prasmės netenka savo reikšmės. Visi specialybinius diplomus gavę studentai oficialiai tampa specialistais. Jumoras, bet ką padarysi. Tad man asmeniškai speicialistas tampa jau tas, kuris kažką žino daugiau, nes tikrai aukštos kvalifikacijos žinovų gali skaičiuoti ant rankos pirštų... Kas dėl mokslo populiarinimo ir šaltinių. Vienareikšmiškai taip. Tačiau visi šaltiniai užsienio kalbomis ir versti specialybinį tekstą apie kažką, ko nelabai ir supranti - sudėtingas dalykas. Tad medicininės, kvantinės mechanikos, medžiagų mokslo tematikų, chemijos straipsnių pas mus gerokai trūksta, nes tiesiog nėra žmonių galinčių garantuoti bent minimalią kokybę. O problema aktuali ne tik mums - bendradarbiaudami su Scientific American žurnalu pamatėm, kaip sunkiai jiems sekėsi vilioti mokslininkus ar bent apskritai kažką toj srity išmanačius žmones, galinčius straipsnius išversti. Ta situacija ir dabar nėra tokia ideali, kokia norėtusi ir dar atsižvelgiant į tai, kad už darbą mokami pinigai. Tiesa, nedideli, bet vistiek mokami. Gi mes kol kas apskritai nieko negalime pasiūlyti. Tad kiekviena proga esant ir bandome kalbinti didesnį entuziazmą ar polinkį mokslui parodžiusius žmones. Nors pamažu, bet talkininkų atsiranda - nors ir ne po daug, tačiau ir taip labai gerai. Prioritetai? Žemiausias lygis, kurį mes kol kas tesugebame pasiekti yra informavimas. Tačiau ateities svajonė - švietimas, tačiau tam reikia daugiau žmogiškųjų ir laiko resursų. Čia jau Jūsų minėtas klausimas - kas gi rašys tokius straipsnius, kuriems parašyti reikia laiko ir erudicijos? Galinčius iškelti diskusijas ir iš esmės atsakantys į visus pagrindinius klausimus ir net padedantys susiorentuoti kas tikro vyksta pasaulyje. Atsirastų rašančių - jie iš karto atsirastų ir mūsų portale. Mokslas Lietuvoje? O kokia įdomi ir mus viliojanti tema! Bet kol kas neturim žalio supratimo, kaip dasikasti iki tokių mokslininkų, kurie galėtų ir mokėtų viską paaiškinti ant pirštų ir pagaliau jie tą norėtų daryti. Taip yra, mokslininkų entuziastų, kai kurie truputi ir su mumis bendrauja, tačiau tai pavieniai atvejai, askendę savo idėjose ir darbuose. Tuo labiua, jog motyvacijos keistis nėra daug - švietimo ministerija nustačiusi tokias mokslinio darbo užskaitymo formas, kad be standartinio popierizmo niekur nesidėsi. Striapsniai tui būti šabloniniai, skirti KAŽKAM ir pageidautinai užsienio kalba. Mokslo populiarinimas? Oi, tikram mokslininkui tai labai nesolidus ir nerimtas užsiėmimas - vienintelė viltis, jog daugėtų plačiau mąstančių mokslo žmonių. Apskritai, kaip ir pats minėjote, dabar tikrasis mokslas visiškai sumaišytas su mokymu ir mokslinių striapsnių rašymų. Bet formaliai tai labai gražiai skamba, todėl reformų neikas neskuba daryti. Nors tokia sistema siaubingais tempais žlugdo mokslo ir apskritai švietimo kokybę. Tad darbų dar labai daug - tiek pritraukiant tikslinę auditoriją, tiek surandant rimtų, bet aiškiai ir įdomiai rašančių autorių, tiek plečiant akiratį ir apimant ne tik pagrindinius pasaulio mokslo įvykius, bet ir Lietuvos padangėje vysktančius procesus. Tad kol kas mes pamažu žingsniuojam į priekį, labai laukdami naujų talkininkų ir pagalbininkų