Mokslininkai, rodydami beždžionėms skirtingus burinių valčių paveikslėlius, išsiaiškino, kaip smegenys išmoksta atpažinti objektus. Atradimas gali paspartinti robotų regos sistemų kūrimą.

Žmonės be vargo atpažįsta šunį, nepriklausomai nuo to, ar jis bėga, guli, vizgina uodegą ar prašo maisto. Kaip mums tai pavyksta?

„Vienas įdomiausių dalykų, nagrinėjant tai, kaip [žmogaus] smegenys atpažįsta objektus ir veidus, yra tas, kad iš esmės jūs niekada nematote to paties vaizdo dukart“, – sako Jamesas DiCarlo, JAV Masačiūsetso technologijų universiteto profesorius.

Kitaip tariant, kai žiūrime į draugo veidą, į mūsų akis krentanti šviesa niekada nesikartoja. Tačiau kaip tada smegenys sugeba priskirti skirtingus vaizdus tam pačiam objektui?

Mokslininkai spėja, kad čia jos suveikia kaip profesionalus fotoaparatas: per trumpą laiką padaro ir įsimena krūvą nedaug besiskiriančių to paties objekto „nuotraukų“, kurias išrikiuoja viena eile.

Kad patikrintų šią hipotezę, tyrėjai prikabino elektrodus prie beždžionių smegenų sričių, kurios atpažįsta objektus. Buvo stebimi pokyčiai neuronuose, kurie įsimena burinės valties vaizdus.

Beždžionės gaudavo skanėstų, jei pažvelgdavo į ekraną, kuriame buvo vaizduojamos kelios skirtingos valčių nuotraukos. Kai gyvūnai nusisukdavo, mokslininkai retkarčiais pakeisdavo vienos valties nuotrauką į puodelio vaizdą.

Galiausiai kai kurie neuronai beždžionių smegenyse, atsakingi už valčių vaizdus, sureagavo ir į puodelio nuotrauką.

Panašus bandymas jau buvo atliktas ir su žmonėmis. Prof. DiCarlo teigimu, labai tikėtina, kad būtent tokiu būdu žmonės išmoksta rūšiuoti ir atpažinti objektus, kuriuos mato. Galbūt jau greitai mokslininkams pavyks sukurti kompiuterius su regos sistemomis, gebančiomis mokytis.

„Yra daug užduočių, kurias žmonės atlieka nesusimąstydami, tačiau jie vieninteliai tai pajėgia“, – teigia mokslininkas, turėdamas omenyje mūsų sugebėjimą patikrinti įrankius mechanizmų surinkimo linijose, ieškoti sprogmenų ir vertinti rentgeno nuotraukas.

Komentarai (17)