Žiniasklaida skatina savižudybes?

viskas bus gerai

Jei nieko nedarys - nebus . Ir kaip taip gali nesuprasti...

jei nieko nedarys, vadinasi nekeles pries save rankos, tai ir isiskapstys

O kodėl ne išeitis? Valstybei ar bankui mokesčiai lieka nesumokėti?

Idomu kodel delfio komentatoriai nesizudo ? O kad zmones zudosi - tai ju psichologine problema.

kionig, deja tai visuomenes problema Is ekonominio poziurio: Valstybe investuoja i zmogu, o jis ima ir nusizudo, tai yra prarandami investuoti pinigai. Is sociologinio poziurio: kai toks aukstas savizudybiu skaicius popliacijai, parodomos visuomeneje egzistuojancios problemos, o ne zmoguje asmeniskai. Lape, kodel manai kad savizudybe iseitis ? Iseiciu yra ir kitu, paziurek filma "Into the wild". Paziuresi i gyvenima is kitos puses. Ir finansine padetis nera viskas, jei noresi - isbrisi is bet kokios padeties, tik norek to, o ne gailetis saves reikia. Zinau kad sunku isbrist, nes pats buvau tokioj padety (ne finansai, bet minciu buvo visokiu), radau svayje valios ir gyvenu ir mintis apie savizudybe atrodo idiotiska

Jeigu žmogus neturėtų sielos, tada būtų galima nagrinėti savižūdybes ir niekas nesektų jomis (nors jeigu jis neturėtų sielos, jis nesižūdytų). Todėl negalima studijuoti karus, kad nekariautų. Tai yra kvailiausias bandymas mokytis istorijos apie karus, kad jie nepasikartotų. Taikos ir laimės!

sveikam zmogui tokie straipsniai nekenkia, bet zinant jog susikloscius itin nepalankioms situacijoms zmogaus "imunitetas" susilpneja ir gali pasireisti psichines ligos pozymiai, o jau psichams daug kas nenormalaus uzplaukia

kai tik kalbama apie palauztus, kitokios orentacijos, kitos tautybes, kitos raseszmones tai iskarto atsikleidzia neapykanta zmogui....

Žmogus prie savižūdybės ateina dažniausiai būdamas labai sunkios būklės, kad jam net protas drumzta. Jis galvoja, kad dar akimirka ir viskas bus ramu, bet iš tikrųjų po nusižūdymo išsisaugo šita sunki būklė. Jis jaučia ją pastoviai ir niekaip negali nuo jos ištrūkti. Šita būklė pasibaigs, kai jį Dievas įkels į kitą kūną arba kai jis patirs antrą mirtį, bet šito dar niekas nepatyrė. Naujo kūno kartais tenka laukti amžius. Taikos ir laimės!

Prasau taves, atprask sklesiti cia savo tikejima, kas bus jeigu susirinks visu tikejimu salininkai ir prades reiksti savo tiesas? Remkis bent biski logiskomis mintimis, o ne mirties baime pasaktintu tikejimu religija.

Manau,kad geriau kentėti šaltį, badą, kitų paniekinimą ar pan. nei imtis savižudybės. Kas bus kai manęs/tavęs nebus? Ar gi svarbu į tai atsakyti? Yra gera/malonu/smagu užbaigti gyvenimą iki galo, leisti sau pajusti viską džiaugsmą/skausmą/tragediją/malonumą... Išmokti būti laimingam sunkiausiose situacijose, net tuomet kai visi tave palieka. Ir tai yra labai gera/smagu. Gera yra gyventi! Bet jei manai, kad viskas turi būti nuolat gerai, tai klysti. Nemanau, kad savižudybė išspęrstų problemą, nemanau, kad ji atneštų malonumo ar džiaugsmo. Savižudybė tai beviltiškas apgailėtinas pasidavimas, pralaimėjimas. Netikiu heroiškomis savižudybėmis. Tikiu heroišku gyvenimu.

savizudybe siandie galima sakyti tendencingai madinga, kodel? Visur iskeliamas AS, as turiu buti uz visus geresnis, as turiu buti matomas, as turiu tureti ta ir ana ir t.t. Individualybe, skatinantis lipti kietiems per galvas, nematyti kada jie zeidziami, todel nereik ir stebetis kad savizudziai galvoja tik, kad MAN bloga, negera, nemalonu, nepatinka... , o kad nusizude suteiks skausma artimiems zmonems, kad kazkam ju truks net negalvoja, svarbiausia jie vel buti pirmesniems, perzengti dar viena riba

Keli žodžiai apie žiniasklaidą ir savižudybes. Jei žiniasklaida gali turėti tokią stiprią įtaką pasirinkimui gyventi ar mirti, tai reiškia, kad visuomenėje yra labai įtempta padėtis: nedidelis stumtelėjimas ir kaip medis supuvusiomis šaknimis, žmogus griūva į nebūtį. Priežasčių paieškos. Kas kaltas? Gal ne mokslas, bet mūsų per didelis įtikėjimas mokslu ir dvireikšme logika (asocijuojasi su Šekspyriškais klausimais: „Būti ar nebūti?")? Bet dalį kaltės visuomenė turi prisiimti, kad jos nariai pasitraukia iš gyvenimo, net jei jie ir nepateisina, ar atvirkščiai, - paskatina savižudybę. Tačiau pačiam savižudžiui vargu ar bus geriau nuo to, kad visuomenė gailėsis padariusi klaidų, nes šie klausimai adresuoti savižudžiui skambės amžinai: Ką padarei, kad visuomenė būtų pasistengusi silpniau suklysti tavo ar kitų atžvilgiu? Ar ne pernelyg buvo išaukštinta savižudžio išmintis, nuteisiant visuomenę mirties bausme, akimirksniu pačiam pasitraukiant iš gyvenimo? Jei manai, kad esi toks protingas, kad gali pats nuspręsti pasitraukti ar nepasitraukti iš gyvenimo, bet vistiek nusprendei nusižudyti, tai manai tavo šis sprendimas yra protingas? Ar galima būti kartu protingam ir kvailam? Ar tai protinga: "Esu protingas , bet užneriu sau kilpą, kad nereiktų mąstyti"? Jei esu protingas, tai: a)ar galiu norėti nebemąstyti? b)galiu norėti pailsėti nuo mąstymo, galiu norėti pagyventi linksmai, bet atsisakyti savo galvos, savo kūno?? Jei nesu protingas, tai: a) ar galiu norėti nebūti protingesniu? b) ar galiu atsisakyti galimybės būti protingesniu?? c) ar turiu teisę teigti, kad dabartinis mano naivumas yra mano amžina būsena???

kol pats neatsikasi, tol vargo nesuprasi

O kas yra vargas? Kur yra vergovė? Esi konsentracijos stovykloje, ir jau nebetiki, kad gali išlikti gyvas? Tave kankina ir jau nebeištveri? Ieškai daiktų, bet nerandi, kuriais galėtum nusižudyti? Siūlau palaukti iki galo, tavo kankintojai gali pirmi palūžti. Taip jau buvo, kodėl negali vėl pasikartoti?

Žinoma, savižudybė lengviausia išeitis.. Kilpa ant kaklo ir viskas - problemų, kaip nebūta! .. Tačiau lieka daugybė gyvų žmonių, kurie to ilgai neužmirš - šeima.. draugai, pažįstami ir pan... Taigi žudytis yra kvaila vien dėl to, jog nusižudęs kitam dar daugiau problemų užkrausi.. Žinoma savižudžiai apie kitus mažai galvoja. Apskritai žmonės dažniausiai nesižudo „blaivios“ psichikos. Čia kaip ir į ligą galima priskirti, labai gilią depresiją ar pan. Tiesiog žmogui reikalinga psichologo pagalba. Nėra gi padėties be išeities. Ir kaip sakoma - „kas tavęs nenužudo - padaro tave stipresnį“.

Deja del visko kalta ziniasklaida, jau nebe pirma karta taip yra. Liudna ta situacija Lietuvoje

„Kas kaltas?“ Kaltų nebūna. Visuomenė gyvena ant visiškai neteisingo pagrindo, todėl ir vyksta visokios savižudybės ir kvailystės. Tas, kas nusižudė nėra nusidėjėlis, nusidėjėlis tas kas ėjo greta ir laiku nepadavė rankos. Jeigu žmogus nesivysto dvasiškai velnias lengvai gali ji privesti prie tokios baigties. Jis krenta be jėgu. Velnias jam įbruka būklę niekam tinkamumo ir kai šitas nelaimingas paklausys šitų minčių pajaus galingą pumpavimą sunkumo, kuriam jau negalės pasipriešinti. Taikos ir laimės!

Nu ką, neblogas straipsnis. Anūka vaikai, perskaitėt? Tai staigiai lekiat žudytis