Kuo neįprastesnė smegenų žievė, tuo protingesnis? (5)
Kodėl vieni žmonės protingesni nei kiti? Naujame straipsnyje „Dabartinėse Psichologijos Mokslo Kryptyse“ (Current Directions in Psychological Science) Eduardas Merkado III (Eudarod Mercado III) iš Bufalo (Buffalo) universiteto aprašo tai, kaip tam tikri smegenų struktūros aspektai bei funkcijos nulemia naujų dalykų mokymąsi bei tai, kaip šis gebėjimas įsisavinti naujus įgūdžius lemia individualią protinių gebėjimų variaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kognityvinis plastiškumas - tai gebėjimas mokytis bei tobulinti kognityvinius įgūdžius, tokius kaip problemų sprendimas bei įvykių įsiminimas. Merkado teigia, jog už kognityvinį plastiškumą yra atsakingi tam tikri smegenų žievės moduliai. Šiuos modulius sudaro vertikaliai išsidėsčiusios, tarpusavyje susijusios neuronų ląstelės. Skirtingose smegenų žievės vietose, šie moduliai skiriasi juos sudarančių neuronų skaičiumi bei įvairove. Jei pavyktų nustatyti, kaip šie smegenų žievės moduliai padeda mums įgyti įvairių kognityvinių gebėjimų, tai paaiškintų, kodėl mąstymo gebėjimai varijuoja, t.y. kodėl žmonės įgyja įvairius įgūdžius skirtingu greičiu bei kodėl mūsų gebėjimas išmokti kažką naujo su amžiumi mažėja.
Studijos su skirtingomis rūšimis iki šiol parodė tai, kad paprastai didesnė smegenų žievė numato didesnius protinius gebėjimus. Tačiau iki šiol neaišku, kas lemia šią koreliaciją. Bet Merkado spėja, jog labiau išsiplėtusi smegenų žievė suteikia daugiau erdvės, kurioje gali pasiskirstyti daugiau ir įvairesnių smegenų žievės modulių. Taigi Merkado pastebi, jog svarbus ne absoliutus ar reliatyvus dydis, bet tai, kiek yra smegenų žievės modulių (su skirtingais neuronų tipais). Šis smegenų žievės pasiskirstymas bei funkcionavimas lemia smegenų gebėjimą atskirti įvykius. Gebėjimas skirti įvykius gali būti tai, kas įgalina mus mokytis kognityvinių įgūdžių.
Viena šio pasiūlymo implikacijų gali būti tai, kad intelektiniams gebėjimams patirtis yra tokia pat svarbi kaip ir genetika. Ypač struktūriniai smegenų žievės modulių pakitimai, atsirandantys žmogui vystantis bei mokantis. Šie neuronų tinklai vystosi laikui bėgant, jų įvairovė didėja, o tai veda į tolimesnį padidėjusį kognityvinį plastiškumą.
Šis tyrimas gali būti svarbus tobulinant mokymo būdus bei gali paskatinti naujų metodų kūrimą pacientų, kenčiančių nuo smegenų pažeidimų, reabilitacijai. Taip pat supratimas apie tai, kaip funkcionuoja smegenų žievės moduliai, gali padėti atrasti naujų būdų, kaip padidinti intelektą. Tačiau, Merkado įspėja, kad naujos technologijos, skirtos kognityvinio plastiškumo padidinimui, gali turėti etinių pasekmių, kurios bus daug sudėtingesnės nei tos, kurias dabar kelia dopingo vartojimas sporte.