Kad neužgestų akių šviesa  (10)

Kad ir kaip to nenorime, metai bėga, kūnas pavargsta, ir akys tampa nebe tokios šviesios. Apie vyresnio amžiaus žmonėms akių šviesą atimančias ligas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų skyriaus gydytoja oftalmologe Milda Aukštikalniene.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kokios ligos sutrikdo regėjimą vyresnio amžiaus žmonėms?

Pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių akių ligos – katarakta, glaukoma ir amžinė makulos degeneracija. Katarakta arba akies lęšiuko sudrumstėjimas yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, tačiau šią ligą išgydo operacija. Jeigu nėra kitos akių patologijos, regėjimas sugrįžta. Gydytojas operacijos metu pašalina neskaidrų lęšiuką ir implantuoja dirbtinį – skaidrų. Vienintelis kataraktos gydymo būdas – chirurginis. Tačiau susirgusieji katarakta neturėtų ilgai laukti, reikia operuotis, kol lęšiukas dar nėra sukietėjęs. Anksčiau buvo manoma, kad reikia laukti, kol katarakta subręs, kol išnyks visas regėjimo laukas, o tik tada operuotis.

Tačiau dabar, kai operuojama naujais metodais, laukti ne tik nereikia, bet ir nepatartina. Operacijos metu ultragarsu per nedidelį pjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas, o į jo vietą įdedamas sulankstomas naujas. Taigi reikia, kad tas senas lęšiukas būtų minkštas, o jeigu katarakta subrendusi ir lęšiukas sukietėjęs, operacija dažnai nepavyksta.

Katarakta nesunkiai išgydoma. O glaukoma?

Glaukoma – tokia liga, kurią būtina laiku diagnozuoti, nes to nepadarius regėjimo galima visiškai netekti. Ši liga pažeidžia regos nervą. Matymo laukas siaurėja iš kraštų, tad žmogus ligos pradžios ilgai nepastebi. Glaukoma diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus akių spaudimą – susirgusiems jis būna padidėjęs. Gydytojas paprastai aptinka ligą tirdamas pacientą dėl kokių kitų ligų. Žmonės jaučia tokius požymius: akys ima daugiau ašaroti, atsiranda akių nuovargis, kartais – bukas akies skausmas. Kartais atrodo, kad akyje atsirado krislas.

Glaukoma gydoma lašais. Tačiau dažnai žmonės sako – išrašė buteliuką, išlašinau ir užteks. Jeigu paskyrė gydytojas, lašai turi būti lašinami. Glaukoma yra liga visam gyvenimui, tad reikia visą laiką ir lašinti. Jeigu akių lašai jau nebesumažina akies spaudimo, reikia gydyti lazeriu. Ir galiausiai – operacija. Tačiau glaukomos atveju operacija tik sustabdo ligą, regėjimas neatsikuria. Operacija apsaugo nuo tolesnio ligos progresavimo ir visiško apakimo.

Kaip apsisaugoti nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos?

Deja, ši liga neišgydoma. Tai dažniausia išsivysčiusių šalių žmonių aklumo arba stipraus regėjimo pablogėjimo priežastis. Trečiojo pasaulio šalyse dažniausia aklumo priežastis vis dar yra katarakta, kuri pas mus operuojama.

Amžinė makulos degeneracija turi dvi formas – sausąją (neeksudacinę) ir šlapiąją (eksudacinę). Lengvesnė yra sausoji ligos forma, kuria serga kur kas daugiau žmonių negu šlapiąja. Sergant sausąja forma regėjimas gali ir išlikti, o šlapioji greičiau ir labiau pažeidžia centrinį regėjimą.

Sausajai geltonajai dėmei gydyti nėra efektyvių vaistų, taikomi tik maisto papildai, į kurių sudėtį įeina karotinoidai – luteinas, zeaksantinas, vitaminai antioksidantai C ir E bei mineralinės medžiagos – cinkas, selenas. Jais ligą galima tik pristabdyti.

Šlapioji geltonosios dėmės degeneracija gali būti gydoma fotodinamine terapija su vaistų injekcijomis. Kitas gydymo būdas – į akies vidų, stiklakūnį, leidžiami vaistai, kurie stabdo kraujagyslių augimą. Tačiau šis gydymo būdas yra brangus.

Sergantiesiems šia liga nebūna visiško aklumo, bet dingsta centrinis matymas. Žmogus negali skaityti, rašyti, įžiūrėti pinigų, tačiau regėjimo laukai šonuose išlieka, dėl to žmogus gali judėti erdvėje.

Manoma, kad šių ligų vystymuisi reikšmės turi oksidaciniai procesai, todėl profilaktiškai reikia gerti antioksidantus ir maisto papildus, gerinančius regėjimą. Karotinoidų, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų organizmas negamina. Jie turi būti gaunami su maistu arba maisto papildais.

Kaip saugoti akis? Juk niekas nenorime senatvėje apakti.

Daug kas priklauso nuo paveldėjimo, tačiau kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti. Akis būtina saugoti nuo saulės, kenksmingų ultravioletinių spindulių poveikio. Nešioti tamsius akinius reikėtų ir žiemą, nes net 80 procentų šviesos atspindi sniegas. Regėjimo pablogėjimui gali turėti įtakos ir didelis cholesterolio kiekis, antsvoris bei rūkymas. Vyresniems žmonėms reikia dažniau pasimatuoti akių spaudimą, profilaktiškai vartoti antioksidantus ir maisto papildus, kurių sudėtyje yra liuteino ir zeaksantino.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Valstiečių laikraštis
Valstiečių laikraštis
Autoriai: Meilė Jančorienė
(5)
(1)
(4)

Komentarai (10)