Vokiečių profesorius M.Hermanussenas kartu su keletu bendraminčių mokslinkų atliko tyrimą, įrodantį mononatrio glutamatas arba tiesiog aromato ir skonio stipriklio E621 sąryšį su nutukimu ir žemaūgyste.

Ypatingai tai svarbu dar augantiems organizmams, nes vartojant šiuo priedu paskanintą maistą, rizikuojame ne tik stipriai nutukti – taip pat gali ženkliai sumažėti augimo hormonų kiekis organizme. Maisto priedą vartojant nėščiosioms, gali kisti jų būsimų mažylių ūgis.

Tokius rezultataus gavo vokietis profesorius Michaelis Hermanussenas, skonio stiprikliu susidomėjęs dar prieš 7 metus. Tuomet jis nuėjo su žmona į prekybos centrą. Laukdamas, kol moteris išsirinks dešrą, jis ėmė studijuoti dešrų etiketes. „Mononatrio gliutamatas“ – etiketės užrašas užrašas jį šokiravo.

„Ši dešra su žiurkių nuodais. Mes jos tikrai nepirksim“, – nepatenkintas mokslininkas tarė žmonai. „Juk tai tik plačiai naudojamas skonio stipriklis, nieko bendro su žiurkių nuodais“, – nustebo moteris.

M.Hermanussenas mintimis grįžo į laboratoriją, kurioje mokslininkai tyrė žiurkių augimą. Graužikams švirkšdavo mononatrio gliutamatą, kad sustabdytų augimo hormono išsiskyrimą. Nuo injekcijų žiurkės pradėdavo nesaikingai ėsti ir taip nutukdavo, kad matydavosi tik lašinių kalne blizgančios akys.

Kas atsitinka, jei natrio gliutamatas ne švirkščiamas, bet suvalgomas? Toks klausimas šmėstelėjo M.Hermanuseno galvoje, kai jis stovėjo prie dešros lentynų. Jis pradėjo ieškoti mokslinės literatūros ir pamatė, kad yra labai daug publikacijų apie tai, kad mononatrio gliutamatas yra neurotoksinas – nervų ląsteles apnuodijanti medžiaga. Tačiau tyrimų apie natrio gliutamatą maiste nebuvo.

„Pradėję maitinti žiurkes gliutamatiniu maistu, pamatėme, kad jos ima nesaikingai ėsti ir nutunka“, – rezultatas patvirtino mokslininko hipotezę. M.Hermanussenas mano, kad lygiai tas pats vyksta ir su žmonėmis.

„Buvo manoma, jog kinai šiai medžiagai yra nejautrūs. Mononatrio gliutamato į kinišką maistą beriama jau daug dešimtmečių. Tačiau pastaraisiais metais kinų vaikai ėmė kentėti nuo nutukimo, – profesorius aiškina, kad natrio gliutamatas iškart sukelia didesnį apetitą, nes jis yra neurotransmiteris – cheminė medžiaga, perduodanti impulsą tarp nervų ląstelių. Ilgainiui smegenų ląstelės, „atsakingos“ už sotumo jausmą, apnuodijamos ir nustoja veikti. Tai akivaizdu, ištyrus gliutamatu skanintu maistu šertų žiurkių smegenis.

Eksperimentinės studijos metu įrodyta, jog kartu su maistu vartojamas E621 gali sukelti neuroninį toksiškumą – t.y. sukelti stiprų nepasisotinimo jausmą ir sumažinti augimo hormonų kiekį. E621 pažeidžia skonio centrus smegenyse, sutrikdo hipotalamo gebėjimą reguliuoti apetitą ir galiausiai lemia žmogaus nutukimą. Nustojus vartoti priedą, organizmo funkcijos atsistato.

Ypatingai susirūpinti turėtų būsimos mamytės. Nėštumo metu didesnes E621 dozes gavusios žiurkės susilaukė palikuonių, kurių ūgis buvo ženkliai sumažėjęs. Augant, naujagimių ūgio matavimai taip ir išliko žemiau normos.

Šalutinis poveikis išryškėja tik vartojant mononatrio glutamatą dideliais kiekias. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog bandymų metu didžiausia žiurkėms duodama koncentracija tik nežymiai viršijo oficialiai leidžiamą žmonių mitybos normą. Be to, E621 yra taip plačiai naudojamas maisto produktų racione (mėsa, greiti užkandžiai, sriubos, padažai ir t.t.), jog labai sunku apskaičiuoti, kiek žmogus iš tiesų per dieną jo suvartoja.

Projektas "Sveikas vaikas" susisiekė su M. Hermanussenu ir jis sutiko paviešinti visą tyrimą – tad, jei kam įdomu, visą jį galite perskaityti čia.

Kas gi yra tas mononatrio glutamatas? Žiūrint iš chemijos taško, tai natrio druska, natūrali amino rūgštis (baltymų sudėtinė dalis). Pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos metu. Taip pat gaunama iš daržovių baltymų, pvz. glitimo ar sojų baltymų. Glutamo rūgšties ir glutamatų yra visuose baltymuose. Laisvų glutamatų didelėmis koncentracijomis yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse.

E621 veikimo principas yra toks: pakliuvęs į organizmą, preparatas greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, tame tarpe ir signalus iš liežuvio skonio receptorių. Dėl to mūsų valgomas maistas pasidaro nepaprastai skanus. Realybėje gi patiekalas gaminamas iš pačių pigiausių produktų: faršo su mėsos pakaitalais, žemos rūšies ir peršaldytos mėsos, paukštienos, žuvies, jūros produktų, grybų ir t.t.

Nors oficialiai nėra jokių konkrečių įrodymų, kad dabartinės maisto pramonėje vartojamos E621 dozės gali būti kenksmingos, tačiau kalbos apie tai netilsta jau daugybe metų. Jas nuolatos paskatina didėjantis vakarų pasaulio gyventojų nutukimo lygis. Ar tai tikrai susiję, ar veikia kitos priežastys - įvardinti vienareikšmiškai labai sudėtinga. Tačiau tyrimai su gyvūnais skatina atsargiau žiūrėti į tokius maisto priedus ir jei yra galimybių, tiesiog jų vengti.

Komentarai (23)