Kodėl kraštutinės pažiūros dominuoja? (4)
Kraštutinių pažiūrų žmonės labiau nei kiti linkę savo nuomone dalintis, tačiau tik tuomet, jei jie įsitikinę, kartais netgi klaidingai, kad jų požiūris yra populiarus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip naujasis tyrimas pagrindžia nuomonę, jog viešajame ir politiniame dialoge dominuoja kraštutinės pažiūros, kurios nesulaukia atgarsio, rašo interneto portalas „LiveScience“.
Tokias išvadas paskelbė JAV studentų požiūrį į alkoholio naudojimą universitete tyrę mokslininkai. Jie nustatė, jog kraštutinį požiūrį į alkoholio vartojimą turintys studentai labiau linkę jį išsakyti. Svarbiausias tai skatinantis veiksnys – įsitikinimas, jog tokios pačios nuomonės laikosi dauguma, nors iš tikrųjų taip nebuvo.
„Kai žmonės klaidingai tiki, jog priklauso daugumai, jie daug mieliau išsako savo nuomonę“, – teigia tyrimo autorė iš Ohajo universiteto Kimberly Rios Morrison.
Atliekant tyrimą, Stanfordo universiteto, kuriame alkoholį naudoti uždrausta, sturentų buvo prašoma įvertinti savo požiūrį į tokią politiką skalėje nuo 1 (labai priešinasi) iki 9 (labai remia).
Daugumos studentų nuomonė buvo skalės viduryje, tačiau dauguma tipinį universiteto studentą apibūdino kaip labiau pasisakantį už alkoholį.
Vėliau studentai pagal tokią pačią sistemą vertino savo požiūrį. Jų taip pat buvo klausiama, kaip labai jie norėtų savo požiūrį aptarti su kitais universiteto studentais.
Apibendrinus rezultatus pastebėta, jog labiausiai už alkoholį pasisakantys studentai labiausiai norėjo išreikšti savo nuomonę. Nuosaikesnės pozicijos besilaikantieji to norėjo rečiau.
Tuomet mokslininkai tyrimo dalyviams pateikė netikrus duomenis, rodančius, jog kiti Stanfordo studentai laikosi gana konservatyvaus, prieš alkoholį pasisakančio požiūrio. Kuomet kraštutinių pažiūrų studentai pamatė šiuos duomenis, jų noras savo nuomonę reikšti sumažėjo.
„Kraštutinio požiūrio besilaikantys studentai buvo labiau linkę reikšti nuomonę tuomet, kai jie jautėsi esantys daugumos dalis“, - teigė K. R. Morrison.
Tačiau ypač griežtai prieš alkoholio vartojimą pasisakantys studentai, nors ir pamatę, jog juos remia dauguma, nebuvo linkę savo požiūrio išsakyti.
„Jų įsitikinimas, jog yra mažumoje, gali būti taip giliai įsišaknijęs, jog vienu bandymu tai gali būti sunku pakeisti. Be to, jie neturi tokios patirties, reiškiant savo nuomonę, kaip ypač griežtai pasisakantys už alkoholio vartojimą“, – sakė K. R. Morrison.
Anot mokslininkės, šie dėsniai galiotų ir politikoje. Kaip pavyzdį ji pateikė hipotetinę bendruomenę, kuri laikosi nuosaikių politinių pažiūrų, tačiau truputį krypsta į liberalizmą. Kraštutinių liberalių pažiūrų besilaikantys žmonės dažniau būtų linkę dalyvauti viešuose protestuose ar ant mašinų buferių klijuoja savo politines pažiūras deklaruojančius lipdukus.
